Naujas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Pilininko namas kviečia pažinti Lietuvos tapatybę

 

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Kultūros ministerijai pavaldaus Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai pristatanti ekspozicija „Suprasti Lietuvą“. Čia galima susipažinti su esminėmis Lietuvos identitetą formavusiomis idėjomis ir žmonėmis, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, kultūros ir mokslo raidos.

 

 

Naujas pasakojimo raktas – istorija kitaip

 

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė pabrėžia, kad pirmiausia buvo ieškoma kitokio pasakojimo rakto – siekta, kad šalies tapatybės pristatymas sietųsi su individualizuotu visuomenės ir žmogaus gyvenimo motyvu. Naujame muziejuje lankytojai kviečiami Lietuvos istoriją pažinti per atskiras temas, kurios atspindi esminius visuomenės raidos ir žmogaus gyvenimo aspektus – tai kūryba, tikėjimai, kovos, istorijos lūžiai, pasauliniai saitai ir žmonės. Kiekviena tema atskleidžiama atskiroje ekspozicinėje salėje, o jose apžvelgiami svarbiausi įvykiai ir reiškiniai nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, išskiriant esminius akcentus, suformavusius Lietuvos tapatybę.

„Norėjome sukurti patrauklų gidą, bet nesupaprastintą Lietuvos istorijos pasakojimą – atpažįstamą užsieniečiui, suprantamą jaunimui, čia laukiami visi Lietuvos žmonės“, – teigia R. Kačkutė.

Naujame muziejuje lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti ekspoziciją. Siekiantiesiems gilesnių istorinių žinių informacija patogiai prieinama išmaniuoju telefonu nuskenavus QR kodą prie temos ar eksponato. Lankytojų įspūdžius taip pat sustiprins ir dar geriau pažinti ekspoziciją leis siūlomas audiogidas.

 

Lankytojai kviečiami atrasti Lietuvos veidą

 

Nauja parodų erdvė Gedimino kalno papėdėje išskirtinė tuo, kad išryškina Lietuvos tapatybę ir padeda suprasti, kaip Lietuva atrodo pasaulio kontekste ir kaip pasaulio tendencijos čia būdavo pritaikomos, adaptuojamos. „Nebūdami stipriai išskirtiniai, buvome išradingi: barokinį meną skatino estetinės didikų ambicijos, Kazimiero Semenavičiaus veikale dar 1650 m. aprašyta raketų gamyba, o ANBO lėktuvai niekuo nenusileisdavo didžiųjų valstybių analogams“, – apie lietuvių išskirtinumą ir saitus su pasauliu, kurie pristatomi ekspozicijoje, sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė.

Ekspozicijoje „Suprasti Lietuvą“ lankytojai galės ne tik apžiūrėti eksponatus, bet ir patys kurti. Muziejuje įdiegti nauji technologiniai sprendimai leis visiems prisidėti prie Lietuvos audinio rašto kūrimo ar pasaulio gaublyje pažymėti šalis, kuriose emigravę lietuviai taip pat prisideda prie Lietuvos tapatybės kūrimo. Lankytojai sukurtą Lietuvos audinio raštą galės persikelti į savo el. įrenginį kaip užsklandą, o gavę instrukciją el. paštu – jį išsisiuvinėti.

 

Nauja traukos vieta Vilniuje

 

Pilininko namo kūrėjai siekė, kad tai būtų ne tik šiuolaikinis muziejus, kurį verta aplankyti, bet ir nauja turistų pamėgta vieta senamiesčio širdyje. Ekspozicija „Suprasti Lietuvą“ rengta taip, kad taptų patrauklia erdve ir jauniesiems lankytojams, ir miesto svečiams. Planuojama, kad Gedimino kalno papėdėje duris atveriantis Pilininko namas taps nauja edukacijų, koncertų, renginių ir laisvalaikio vieta.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad Pilininko namas šį istorijos lapą verčia būdamas visiškai suformuotas kaip kultūros erdvė: „Šis vertingas istorinis pastatas ne tik restauruotas, bet ir suformuota jo koncepcija, suplanuotos veiklos, įrengta Lietuvos tapatybei skirta ekspozicija. Kuriant naujas kultūros erdves visuomet labai svarbu matyti galutinę viziją – ne tik restauruotas sienas ar atidengtus skliautus, bet ir tai, koks naratyvas skleisis tarp tų sienų. Idealu, kai forma ir turinys sutampa, kai pati erdvė ir joje kuriami pasakojimai tarsi papildo vienas kitą. Neabejoju, kad tokią formos ir turinio apykaitą pamatysime ir čia, Pilininko name.“

Prieš rekonstrukciją Pilininko name ir jo teritorijoje buvo atlikti istoriniai, archeologiniai, architektūriniai ir polichrominiai tyrimai. Projekto vertė – daugiau kaip 4 mln. eurų, jis finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Pilininko namą rekonstravo statybos ir restauravimo įmonė „Virmalda“, Lietuvos istorijai skirtą ekspoziciją įrengė architektūros biuras „Processoffice“.