Sanatorija

 

Absurdo pjesė

 

Veikėjai:

Lušiknenka

Šudin

Chuigu

I

II

 

Įspėjame jautresnius žmones: kai kurios scenos gali šokiruoti.

 

Lušiknenka. Sveikas, Rusijos Federacijos eksprezidente.

Šudin. Sveikas, Belarusijos eksprezidente.

Lušiknenka. Asfaltą valgai?

Šudin. Taip, suvalgiau 7 metrus, liko 8 metrai.

Lušiknenka. Aš savo 15 metrų jau suvalgiau. Daktarė sakė – toks kursas.

Šudin. O ta daktarė taip pat asfaltą valgė?

Lušiknenka. Ne, ji vegetarė. Valgo agurkus.

Šudin. Kai valgau, labai prie dantų limpa.

Lušiknenka. Atnešiau tau kanistrą benzino, jis tirpdo smalą, paskalauk ir valgyk toliau.

Šudin. Koks geras kanistras – iš anų laikų.

Lušiknenka. Taip, vyrai mechanizatoriai iš kolchozo parūpino.

Šudin. Ką dabar valgai, kai asfaltą pabaigei?

Lušiknenka. Žmogieną.

Šudin. Kur gauni?

Lušiknenka. Chuigu parūpina. Jis rytais dirba valgykloje. Po pietų preparuoja neatpažintus kareivukus – medicininiais tikslais, taip sakant. Jis man geresnius gabaliukus palieka. Tik formalinas baisiai dvokia – nebegaliu valgyti.

Šudin. Prigulsiu.

Lušiknenka. Praskleisk chalatą – koją parodyk. Fui! Kiek plaukų! Galėtum nusiskusti.

Šudin. Aš ne boba, kad kojas skusčiausi.

Lušiknenka. Tiek to – gerai bus. Atsikąsiu gabalėlį – skanu bus – šviežiena!

Šudin. Neskaudės?

Lušiknenka. Ne.

Šudin. Jau?

Lušiknenka. Taip. Viskas gerai – tik mėsa kietoka. Einam pas Chuigu – jis valgykloje sriubą katiluose verda. Pavirinsime tavo koją – mėsytė suminkštės.

Šudin. Einam. Daktarė patarė po pietų pasivaikščioti.

Lušiknenka. Sveikas, Chuigu. Sriubą verdi? Atvedžiau tavo prezidentą, cha cha cha.

Chuigu. Ko norit?

Lušiknenka. Pavirinti eksprezidento koją.

Chuigu. Stokit prie katilo. Eksprezidente, parodykit koją. Fui! Nagų grybelis!

Lušiknenka. Tai bus tokia grybų sriuba, cha cha cha.

Chuigu. Kiškit koją. Baikit drebėti, ilgai netruks.

Šudin. Aš esu vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas – man nedera drebėti. Kišu koją.

Lušiknenka. Gal degtinės turi?

Chuigu. Tuoj atnešiu.

Lušiknenka. Neatkimšk, paimsiu į palatą. Su Rusijos Federacijos eksprezidentu išgersim. Pasikalbėsim.

Chuigu. Viskas, eksprezidente, traukit koją. Gulkit ant stalo – cinkuoto. Valgysim. Belarusijos eksprezidente, imkit peilį – geras, aštrus, mongoliškas. Skanaus.

Lušiknenka. Man nereikia, graušiu iki kaulo. Ta mėsytė skaniausia.

Chuigu. Gal krienų? Pats tarkavau.

Lušiknenka. Och – geri. Net apsiašarojau. Gerai, kad niekas nemato, kaip Belarusijos eksprezidentas žliumbia, cha cha cha. Ačiū, Chuigu, eisim. Šudin, kelkis.

Šudin. Prisnūdęs buvau.

Chuigu. Paimkit Šudin už parankės. Vos paeina, kaip koks paralitikas, bjauru žiūrėti. Tfu!

Lušiknenka. Tai mudu keliaujam, už parankės, taip sakant, cha cha cha. Vakare užeikit į Rusijos Federacijos eksprezidento palatą – kortom palošim.

Šudin. Kaip čia gera, vėsu. Pas Chuigu labai karšta.

Lušiknenka. Sriubą verda – todėl ir karšta. Duok stiklines – degtinę gersim.

Šudin. Skani degtinė.

Lušiknenka. Degtinė visada skani.

Šudin. Šiandien sekmadienis.

Lušiknenka. Čia visos dienos kaip sekmadienis.

Šudin. Anuomet sekmadieniais eidavau į cerkvę, aplankydavau patriarchą Kirilą. Jis man visas nuodėmes atleisdavo. Uždegiau milijoną žvakučių už mūsų kareivėlius.

Lušiknenka. Kodėl milijoną? Žuvo tik pusė milijono.

Šudin. Kitos žvakutės ateičiai – daug dar kris mūsų kareivėlių. Už tėvynę Rusiją. Po pamaldų Kirilas nuvesdavo į kambarėlį už altoriaus. Gerdavom stiprų raudoną vyną – Kristaus kraujas, sakydavo Kirilas. Pats daug rūkė. Sakė, čia smilkalai Viešpaties garbei. Kartą kambarėlyje buvo dvi tarnaitės – jaunos, su skarelėmis. Dulkes nuo ikonų šluostė. Padauginau to Kristaus kraujo – galva apsisuko. Kirilas paguldė į lovą ir iškart užmigau. Atsibudęs pamačiau šalia miegančią tarnaitę be skarelės, palaidais plaukais. Nieko neprisiminiau – ar buvo su ja kas, ar ne.

Lušiknenka. Aš tai prisiminčiau, kas buvo, cha cha cha.

Šudin. Gretimoje lovoje gulėjo Kirilas su kita tarnaite, be skarelės, palaidais plaukais. Kirilas pamerkė man akį ir užsirūkė. Vėliau jaunas diakonas parvežė namo.

Lušiknenka. Pabaikim degtinę – kortom lošim. Akį, očko, taip sakant.

Šudin. Žinau – akis yra 21.

Lušiknenka. Tai dalinu. Tau, man, tau, man.

Šudin. Atverskim.

Lušiknenka. Tavo 20, mano 21. Aš laimėjau – akį laimėjau, cha cha cha. Stovėk tiesiai, atsimerk.

Šudin. Kas bus?

Lušiknenka. Akį lupsiu, juk laimėjau, cha cha cha.

Šudin. Labai skaudės?

Lušiknenka. Nelabai. Žiūrėk, kaip spurda delne, lyg kokia jūrų gėrybė. Kai nurysiu, dar ir pilve spurdės.

Šudin. Oi kaip skauda!

Lušiknenka. Pakišk po šaltu vandeniu. Einu desertą atnešiu.

Šudin. Labai skauda.

Lušiknenka. Baik dejuoti – desertą atnešiau. Pilnas maišelis – mėnesį rinkau.

Šudin. Koks tai desertas? Čiagi tualetinis popierius.

Lušiknenka. Tai ne paprastas popierius. Panaudotas – pagerintas, taip sakant, cha cha cha.

Šudin. O tos rudos dėmės?

Lušiknenka. Kai valgysi, įsivaizduok, kad tai šokoladas. Reikia užsigerti – sausas tas desertas.

Šudin. Va stiklinės.

Lušiknenka. Gersime benziną. Įsivaizduosime, kad tai šampanas – spalva tokia pat.

Šudin. Labai skanu. Pavargau. Prigulsiu, pasnausiu.

Lušiknenka. Pasislink, priimk ir mane. Atsmauk treningą, paragausiu gabaliuką iš šlaunies.

Šudin. Skaudės?

Lušiknenka. Ne. Miegi? Miega. O aš pagaliau sočiai pavalgysiu.

 

Vakaras

 

Chuigu. Tuk tuk. Trečio laukiat? O trečias jau čia! Kortos gerai išmaišytos? Lošime 66. Ko gulite, Belarusijos eksprezidente?

Lušiknenka. Persivalgiau – labai pilvą skauda.

Chuigu. O kur Rusijos Federacijos eksprezidentas?

Lušiknenka. Prie sienos guli. Labai pilvą skauda.

Chuigu. Čiagi kaulų krūva! Ką – tu prezidentą suėdei? Žmogėdra prakeiktas! Aš įsakysiu tave sušaudyti!

Lušiknenka. Labai pilvą skauda, gal turit „Raniberl“?

Chuigu. Alio alio, I ir II, greitai į Rusijos Federacijos eksprezidento palatą.

Lušiknenka. Labai pilvą skauda, duokit „Raniberl“.

Chuigu. Tuoj gausi „Raniberl“ su švinu. Pilvas tikrai nebeskaudės.

I. Štai ir mes. Kur kulkosvaidžius statyti?

Chuigu. Prie durų.

II. O kur taikinys?

Chuigu. Guli lovoje kaip maišas.

I. Reikėtų pastatyti.

II. Statom. Stovi.

Chuigu. Atremkit į spintą, kad nepargriūtų.

Lušiknenka. Noriu prigulti, labai pilvą skauda.

Chuigu. Greitai prigulsi. Amžiams. Skelbiu nuosprendį: Rusijos Federacijos vardu už šiurkštų Konstitucijos sulaužymą jums skiriama mirties bausmė sušaudant. Nuosprendį vykdyti nedelsiant. Sakykit paskutinį žodį.

Lušiknenka. Eik šikti.

Chuigu. Pasiruošt, dėmesio, šauti.

 

Šaudo, šaudo

 

Chuigu. Negailėkit šovinių – į skutelius sušaudykit šitą kanibalą prakeiktą.

II. Viskas.

Chuigu. Patikrinkit spintą.

I. Va ką radom suvyniotą į seną treningą.

Chuigu. Branduolinis mygtukas. Nunešim pas mane, įdėsime į šaldytuvą, kad ko neatsitiktų. Treningą palikit.

I. O ką sakysim, kai daktarė iš ryto juos tokius atras?

Chuigu. Sakysim, kad tai nelaimingas atsitikimas. Einam pas mane, degtinę gersim. Įspėju, kai aš išgeriu, iškart užeina noras nusišauti.

II. Jauku pas jus, paveikslai ant sienų.

Chuigu. Taip – portretai: Suvorovas, Kutuzovas, Stalinas – didieji Rusijos karvedžiai. Dar turi būti mano atvaizdas. Jaunas dailininkas pradėjo, nebaigė – išėjo ginti tėvynės.

I. Apgynė?

Chuigu. Ne. Įpilk stiklinę. Pilną. O-o gerai. Dar vieną. O-o-o gerai.

I. Maršale, jums neapsimoka žudytis, viską pasiekėte. Buvote paprastas gynybos ministras, generolas. Dabar – maršalas. Nesant prezidento, jūs – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Chuigu. Užteks! Viskas pasiekta! Duokit pistoletą – nusišausiu!

II. Pistoleto nėra, turim kulkosvaidžius.

Chuigu. Iš kulkosvaidžio nenusišausi.

I. Mes galim padėti.

Chuigu. Statykit kulkosvaidžius tarpdury, aš stovėsiu prie sienos. Kai šaudysite, saugokite paveikslus – tai vertingi meno kūriniai.

I. Nesirūpinkite, mes įpratę šaudyti į taikinį.

Chuigu. Tai į mane?

II. Taip.

Chuigu. Palaidokit mane darže po kriauše. Kartu su mano ištikimais kareivėliais. Tuos, kurie ne iki galo išpreparuoti, gražiai sudėkite į brezentą.

I. Iš kur žinote, kad jie jūsų ištikimi kareivėliai? Jūs gi fronte nebuvot.

Chuigu. Ne maršalo reikalas apkasuose po purvą klampoti lietui lyjant. Maršalas turi Maskvoje kabinete sėdėti, žiūrėti į žemėlapius, suplanuoti karinę operaciją, kad kuo daugiau savų žūtų. Noriu mirti su SSRS Žvaigžde ant krūtinės. Stalčiuje yra visi mano ordinai ir medaliai.

I. SSRS seniai nebėra.

Chuigu. SSRS nebėra, o Žvaigždė – yra!

II. Stalčiuje dar daug ordinų liko. Ką su jais daryti?

Chuigu. Prisegiokite ant mano ištikimų kareivėlių.

I. Maršale, gal turit paskutinį norą?

Chuigu. Noriu pavartyti pornografinį žurnalą – lentynoje yra.

II. Kol jūs vartysite, mes palošime šaškėmis. Tavo balti – pradėk.

I. Nežiopsok – tris numušu, turiu damą.

II. Pasiduodu. Dabar mano balti. Pradedu…

Chuigu. Viskas. Aš pasiruošęs. Padėkit žurnalą į vietą. Kai viskas bus baigta, nepamirškit kontrolinio šūvio į pakaušį. Pasiruošt, dėmesio, šauti!

 

I ir II šaudo, šaudo, šaudo…

 

I. Viskas. Guli negyvas.

II. Liko kontrolinis šūvis.

I. Negalim į pakaušį šauti iš kulkosvaidžio: smegenys išsitaškys ant sienų, sugadins paveikslus. Tai vertingi meno kūriniai.

II. Tai šaunam į pilvą.

I. Arba į užpakalį.

II. Gerai. Tu į užpakalį, aš į pilvą.

 

Kontrolinis šūvis. Kontrolinis šūvis

 

I. Ryt anksčiau atsikelsim – palaidosim maršalą ir ištikimuosius jo kareivėlius. Sutarkuok bulves – blynus kepsim.

II. Atsilaisvino trys palatos – įdomu, ką atveš.

I. Į vieną atveš Kadyrovą. Kalbama, kad jis išėjo iš proto – vaikšto su vaikiška dūdele, groja tą pačią melodiją. Ir taip per visas dienas. Dar atveš du nusenusius generolus.

II. Rusijos?

I. Ne, vienas Rusijos, kitas – Baltarusijos, kad būtų paritetas, taip sakant.

II. O ką jie veiks?

I. Jie turi Antrojo pasaulinio karo žemėlapius. Smaigstys spalvotas vėliavėles.

II. Jie asfaltą valgys?

I. Ne. Jie neturi dantų – valgys varškę.

II. Kaip kvepia.

I. Taip, geri blynai išėjo. Atnešk grietinę iš šaldytuvo.

II. Grietinės nėra. Va ką atnešiau.

I. Branduolinis mygtukas?

II. Taip.

I. Paspaudžiam?

II. Aš bijau. Tu spausk.

I. Mano pirštai taukuoti. Kai spausi, įsivaizduok, kad tai durų skambutis.

II. Paspaudžiau.

I. Nešk atgal į šaldytuvą ir į kamerą padėk. Mums turėtų duoti Nobelio taikos premiją.

II. Kodėl?

I. Visą savaitę dabar skraidys branduolinės raketos. Iš abiejų pusių bus iššauti visi branduoliniai ginklai. Ir tuomet Žemėje nebeliks tokių ginklų. Įvyks toks branduolinis nusiginklavimas, taip sakant. Mudu tai pradėjom, todėl ir Nobelio taikos premija mums.

II. O jei kas nors sumanys kariauti – kokius ginklus turės?

I. Tankus. Arba kardus.

II. Sutemo. Einam pažiūrėti, kaip raketos skraido.

I. Iš ryto per žinias parodys.

II. Gal žinių nebebus.

I. Žinios visada būna. Labanakt.

II. Labanakt.