Bukinistės istorijos (6)

 

72. Vienas vienas du

 

Į knygyną užėjo policininkas. Nusileido laiptukais. Priėjo prie prekystalio. Pastebėjęs mano žvilgsnį, susijuokė:

– Viskas gerai, aš tik atėjau pasiimt „Vilniaus pokerio“, skambinau prieš kokią valandą.

Padaviau knygą, susimokėjo. Išeidamas dar pridėjo:

– Ai, jeigu gautumėt Rainovo „Poną nieką“, tai skambtelkit, telefono numerį jau žinot.

 

73.

 

– Gal turit knygą „Narcizas ir auksarankis“?

 

74.

 

Į knygyną įskuodusi moteriškė paprašė detektyvo plonais viršeliais. Padaviau Agathos Christie knygelę, tiko, bet norėjo dar vienos ir „labai labai greitai“, nes „labai labai skuba“.

Ilgai negalvojusi pačiupau Patricko Modiano knygą „Tamsių krautuvių gatvė“. Viršelis ir formatas kažkuo šaukė, kad galgi į temą.

Ilgai negalvojusi pasičiupo ir išskubėjo.

O aš nuėjau paskaitinėti knygos aprašymo: „…tai žmogaus, praradusio atmintį, praeities, savo šaknų, savojo „aš“ ieškojimo odisėja.“

Jeigu grįš nepatenkinta, sakysiu, kad ieškoti savęs irgi yra labai labai detektyvas.

 

75.

 

Užsuko studentas, sako:

– Sveiki, mano sesė sakė parvežti lietuvių–latvių kalbų žodyną.

Paduodu.

– Ačiū, viso gero.

– Reikėtų dar susimokėti, – spėju sušukti įkandin.

Stabteli, grįžta, juokiasi.

– Tai aišku, nebūtų sesė gi. Kiek? – išsitraukia piniginę.

 

76.

 

Knygyne kalbasi du broliukai (vienas kokių septynerių, kitas kokių devynerių metų).

Susiginčija dėl knygos, jaunesnis sako vyresniam:

– Žinai, kai visas pasaulis yra tavo kambarys, o tame kambary nėra knygų, tai ką tu suprasi…

 

77.

 

Knygyno lankytoja vaikštinėja po knygyną, kalbasi telefonu. Nugirstu:

– Tai knygyne esu, tuoj išsirinksiu kokią knygą, važiuosiu perrišti pacientui galvą, tai tada ir galėsim susimatyti.

 

78.

 

Skambutis į knygyną:

– Laba diena, alio, „Juodas šunie“? Čia Danguolė. Situacija tokia, kad aš nespėsiu atvykti pasiimti tos knygos, kuri man rezervuota, bet poryt, apie 15 valandą, po pietų, atvyks Jurgis – vyro brolio sūnus, pasakiau, kad pavalgytų kur nors mieste ir prie to paties man tą knygą paimtų, o po to, jau šeštadienį, kai važiuos į svečius, tada atveš. Na, ne specialiai dėl tos knygos atvažiuos, bet čia prie to paties, galvoju, kad viskas susieis, jei tik palaikysit tą knygą, bet jau nebe Danguolės vardu, o Jurgio. Ar gerai???

 

79.

 

Moteriškė, išsirinkusi knygą („Bažnyčia Lietuvoje“), prieina prie prekystalio ir sako:

– Klausykit, man nereikia šitos knygos, man reikia tik jos viršelio.

Žiūriu aš į ją, galvoju, kad kažko nesuprantu. Pagavusi žvilgsnį, ima aiškinti:

– Nu va, matot (rodo), knygos viršelis nusiima, tai aš jį nuimsiu ir apmokėsiu.

Pažiūriu į knygą, pažiūriu į pirkėją, vis dar sutrikusi sakau:

– Kad knyga 1 eurą kainuoja.

– Tai gal 30 centų užteks? Už viršelį.

– Nene, knygų dalimis nepardavinėjame.

– Nu, tai tada 50 centų?

Tyliu, žiūriu iš padilbų.

– Nu, gerai gerai, imkit tą eurą, sugalvosiu, kur padėt tą knygą.

 

80.

 

Prieina prie prekystalio vyras, atrodo amžiuje, paduoda knygą ir pasididžiuodamas sako:

– Perku „Tris muškietininkus“, nes šiais laikais reikia herojų.

 

81. Šilumėlė (2)

 

Lankytojas užsuko pasiimti Stasio Santvaro trečiojo raštų tomo, matau, kad žmogus netveria savame kailyje:

– Ar Tomas ką nors jums pasakojo apie šią knygą? – teiraujasi.

– Hmmm, minėjo, kad ieškote, o kodėl, tai ir nežinau, – prisipažįstu.

– Šiame tome yra spausdinamas mano pokalbis su Santvaru! Ilgiausiai ieškojau, bet Tomui pavyko atrasti. Kaip gerai, jūs neįsivaizduojat! Kai toks žvarbus oras, tai tik gurkšnoti vyną ir prisiminti susirašinėjimą su Santvaru. Perduokit Tomui nuoširdžiausią padėką, labai pradžiuginote! – išsišiepęs išgužėjo.

 

82. Glotnus operatorius (2)

 

– Sakykit, o kodėl Povilaičio fotoalbumas toks brangus?

– Nes retesnis, dar su autoriaus autografu ir dedikacija, – patikslinu.

– Ai, tai tada nedomina. Nors… Jeigu jūsų telefono numeris būtų kaip dedikacija, tada nupirkčiau ir už brangiau, – šypteli.

 

83.

 

Šeštadieniniai:

– Sveiki, aš ieškau tokios knygos, nepamenu pavadinimo, tik žinau, kad pavargau skaityti telefone, ten apie kažką, kas išeina į kabaką ir patenka į kitą laiką, gal galit patikrint, ar turit tokią knygą?

 

84.

 

Lankytojas išsirinko „Lietuvių materialinę kultūrą IX–XII amžiuje“ (2 tomus), teiraujasi:

– Kokia kaina bus?

– 4 eurai.

– Teisingai, tiek kultūra ir teverta.

 

85.

 

Prieina moteriškė, klausia:

– O Heraklis buvo Trojos kare?

Pastebėjusi, kad esu lengvai išmušta iš vėžių, pasakoja:

– Nu, mane labiausiai domina visokios istorijos apie „Iliadą“, Trojos karą, tai radau „Heraklio žygius“ už 2,50 euro. Tai nieko, paimsiu, net jei ir nebuvo, bet, davai, nemuškit į kasą ir parduokit už 2.

Pastebėjusi, kad esu lengvai išmušta iš vėžių, paduoda 2,50 euro.

Įmušu.

 

86.

 

Į knygyną užėjo viskuo nepatenkintas vyras su šiuo tuo patenkinta žmona.

Viskuo nepatenkintam vyrui knygyne nepatiko viskas.

Šiuo tuo patenkinta žmona išsirinko knygą.

Viskuo nepatenkintas vyras tą knygą padėjo atgal.

Šiuo tuo patenkinta žmona nebebuvo patenkinta nei šiuo, nei tuo.

Viskuo nepatenkintas vyras pareiškė: kam pirkt, jei jis gali papasakot, kas toj knygoj parašyta.

Išėjo sau – viskuo nepatenkinta žmona ir šiuo tuo patenkintas vyras.

 

87.

 

Nuolatinė knygyno lankytoja pasakoja:

– Pagalvojau, kad vis pritrūksta laiko knygoms, tai nusprendžiau, kad vieną naktį skaitysiu, kitą naktį miegosiu. Kaip turbūt matai, vakar naktį skaičiau.

 

88.

 

Paskambina moteris į knygyną, sako:

– Laba diena, matau, kad parduodate knygas.

– Sveiki, taip.

– Turite knygą, kurios man reikia.

– Taip, kokią?

– „Trumpa teatro istorija“.

– Taip, turime. Ar rezervuoti, ar siųsim?

– Aš iš Vilniaus, gal susitikime?

– Gerai, lauksime Palangos g. 2.

– O tai gal prie „Akropolio“?

– Ponia, mes – knygynas, arba apsilankykite pas mus, arba siųskime nors ir į Akropolį.

– A.

Tyla.

– O tai norit pasakyt, kad niekas iš knygyno darbuotojų šiom dienom nevažiuos į „Akropolį“?