Pasitikėjimas – dėl mūsų visų
„Norisi įsiklausančiai ir prasmingai veikti“, – per parodos „Pasitikėjimas“ atidarymą kalbėjo Jungtinėje Karalystėje gyvenanti fotomenininkė Janina Sabaliauskaitė. Menininkė pasakojo apie savo veiklą, per dešimt fotografavimo metų sukauptus queer bendruomenės fotografijų archyvus, linkėjo pilietinės valios, drąsos gyventi savo autentišką gyvenimą ir būti savimi. Pirmoji Janinos Sabaliauskaitės paroda Lietuvoje lapkričio 23 d. atidaryta galerijoje „Drifts“. Trijose salėse, už langų merkiant lapkričio lietui, buvo sausakimša – parodos pasižiūrėti susirinko menininkės gerbėjai, queer bendruomenės nariai. Parodos kuratorė Laima Kreivytė Janiną Sabaliauskaitę įvardino kaip Veronikos Šleivytės, Virgilijaus Šontos ir jau Nepriklausomybės metu queer bendruomenės narius fiksavusių fotomenininkių Laimos Stasiulionytės, Aušros Griškonytės-Volungės fotografinės tradicijos tęsėją.
Janinos kurtas fotografijas socialiniuose tinkluose pamačiau prieš keletą metų. Tada labiausiai sužavėjo aktų serija – išryškintas odos medžiagiškumas, reljefas. Įlinkiai, odos faktūros, prilygintos gamtos landšaftams, – tarsi kūniškosios narnijos. Atvirumas ir drąsa fotografuotis su mylimąja intymiomis akimirkomis. Būtent šiai serijai skirta trečioji galerijos „Drifts“ salė. Janinos Sabaliauskaitės sprendimas eksponuoti nedidelio formato nuotraukas dar labiau padidino intymumą tarp meno kūrinio ir į jį žiūrinčiojo. Svarbūs čia ir nuotraukų pavadinimai, atveriantys platesnį jų suvokimo lygmenį, tarsi miniatiūriniais naratyvais papasakojant nuotraukos istoriją: „Oda prie odos, mūsų apgamai. Kurta meilėje su Jade Sweeting. Niukaslas prie Taino, JK“. Ne be pasitikėjimo, nes Janina Sabaliauskaitė čia maksimaliai atvira: įvardindama save, savo mylimąsias, brėždama geografinį meilės ir mylėjimosi žemėlapį. Čia pat, ant židinio, – pačios menininkės kūno išlieja. Bežiūrint iš atminties iškyla Eileen Myles eilutės: „Aš keliu savo vulvą / į medžių viršūnes / lyg krioklį / lyg vartus pas Dievą“ (vertė Miglė Domašiūtė).
Kūnišką liniją pratęsia fetišistinis triptikas, ežero dykinimas (angl. dyke – „lesbė“). Botagas ir antrankių fotograma – tiesioginė aliuzija į BDSM, kur viena iš sąlygų irgi yra pasitikėjimas, taip sukuriant būtiną saugų santykį. „Dovilė Dobravolskaitė dykina ežerą“ – triptiko pavadinime žavi ne tik semantinis žodžių žaismas, bet ir reversinis demaskavimas – fetišistine kauke veidą dengianti subjektė įvardinama tikruoju vardu ir pavarde.
Visą pirmąją galerijos salę užima bendruomenės, porų ir šeimų gyvenimo kadrai. Galima tik retoriškai klausti, kada nebereikės patikslinimo, būtent kokių šeimų. Deja, šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje to vis dar reikia – kaip ir nuolat kalbėti, priminti ir pabrėžti dar savaime nesuprantamą faktą, kad vienalytės šeimos nusipelno gyventi savo autentišką gyvenimą, saugojamos įprastai šeimai taikomų įstatymų. Ir vis dėlto iš Janinos Sabaliauskaitės nuotraukų spinduliuoja pasitikėjimas – tų, kurie pozavo menininkei, iš anksto pasitikėdami tais, kurie į juos žiūrės. Parodoje „Pasitikėjimas“ fotografuojamųjų vardai, o kai kur ir pavardės įvardinti visuose nuotraukų pavadinimuose. Kaip simbolinis tikrojo pasitikėjimo gestas. Todėl tikiuosi, kad šią parodą pamatys ne tik queer bendruomenė, bet ir kuo platesnė visuomenė. Jei menas gali būti manifestuojanti forma, išreiškianti ir pilietinę valią, Janinos Sabaliauskaitės paroda „Pasitikėjimas“ tebūnie replika – dėl mūsų visų.
Paroda „Pasitikėjimas“ galerijoje „Drifts“ (T. Vrublevskio g. 6-2, Vilnius) veiks iki 2024 m. sausio 12 d.