Jauna namų šeimininkė

WILLIAM CARLOS WILLIAMS

(1883–1963)

 

 

Jauna namų šeimininkė

 

Dešimtą ryto jauna namų šeimininkė

sukinėjasi apsisiautusi peniuaru už

medinių savo vyro namo sienų.

Mašinos vienumoje riedu pro šalį.

 

Štai ji vėl išeina šalikelėn

pakviesti ledo prekeivio, žuvininko, stovi

droviai, be korseto, taisydamasi

išsipešusius plaukus, ir aš palyginu ją

su nukritusiu lapu.

 

Kai linktelėjęs šypsodamas riedu

pro šalį, po begarsiais mašinos ratais

trekšteli sausi lapai.

 

[1916]

 

 

Prisigavimas

 

Ir vis dėlto jis kažkaip prisigauna,

susivokia besegiojąs jos suknios

kabliukus

nepažįstamam miegamajame…

pajunta rudenį,

metantį savo šilkus ir lininius lapus

ties jos kulkšnimis.

Pasirodo niekingas gyslotas kūnas,

visas susisukęs

lyg žiemos vėjas!..

 

[1921]

 

 

Serafas

 

Buvau čia vienas,

Lempa užu manęs,

Ten, krintančioje šviesoje…

Židinio kaitra man į veidą.

Aš atsitiesiau ir atsisukau

 

Ten stovėjai tu!

Nejudantis,

Švytintis!

Stebuklingiausia vizija,

Liepsnojanti, spinduliuojanti

Į mane, rūgštis

Troškuliui numalšinti

Kartą ir visiems laikams.

 

Štai kodėl, kai

Priėjai arčiau,

Atsiprašinėdamas,

Klausdamas, ar

Neišgąsdinai,

Aš pastvėriau tave,

Karštai spaudžiau glėby,

Bet ji pranyko.

 

[1914]

 

 

Apsireiškimas

 

Pabudau laimingas, namas

Buvo keistas, balsai

Per plyšį,

Pro kurį įžengė

Ir stabtelėjo mergaitė,

Tiesdama į mane rankas…

 

Tada prisiminiau,

Ką sapnavau…

Mergaitė,

Kurią gerai pažinojau,

Atsirėmė į mašinos dureles

Ir paglostė man ranką…

 

Prasilenksim su ja gatvėje,

Sakysim vienas kitam

Banalybes,

Bet jau niekados nepaliausiu

Jos akyse ieškoti

To ramaus žvilgsnio…

 

[1914]

 

Iš anglų kalbos vertė Andrius Patiomkinas