Vyrukai atsikrato kontrolės
Šį spalį tokiu pavadinimu bus išleista gudų gėjų literatūros antologija (Мальцы выходзяць з-пад кантролю). Tai pirma tokia antologija gudų literatūroje – atrodo, kaimyninėse šalyse tokių antologijų nėra (tiesa, prieš kelerius metus Lenkijoje pasirodė stora queer literatūros antologija Dezorientacje). Šį kartą gudų vyrukai atsikrato kontrolės ir daro revoliuciją heteronormatyvioje ir gana tradicinėje literatūroje.
Antologijoje surinkti XIX–XXI amžių autorių tekstai. Literatūrinius tekstus – poeziją, prozą ir dramą – parašė skirtingų lyčių ir orientacijų žmonės. Svarbi buvo Gudijos gėjų gyvenimo ir patirties tema. Vis dėlto didžioji dalis tekstų yra gėjų kūriniai, todėl gudų literatūroje pirmą kartą išgirstami gėjų balsai ir pasaulėžiūra. Pirmą kartą gudų gėjai yra ne kitų objektai, o savarankiški subjektai, siūlantys naujas pasaulio vizijas ir atskleidžiantys iki tol literatūroje ignoruotus gyvenimo aspektus. Tai iš dalies paaiškina antologijos pavadinimą. Meilė tarp vyrų, vyriškas kūnas, paslėpti gėjų troškimai, draugystė, balansuojanti ant meilės ribos, problemos, su kuriomis susiduria gėjai Gudijoje ir išeivijoje (įskaitant homofobiją), – toks trumpas publikuojamų tekstų turinys.
Šioje antologijoje ypač įdomūs ir drąsūs XIX amžiaus homoerotinių tendencijų tekstai. Viskas prasidėjo XIX amžiaus pradžioje Vilniaus universitete, filomatų ir filaretų draugijose. Universitetas, ypač tuo metu, kai moterys neturėjo teisės studijuoti, buvo socialumo ir dažnai homosocialumo vieta. O kai kurie filomatai ir filaretai rodė meilę savo bendražygiams. Pavyzdžiui, garsusis lenkiškai rašęs poetas iš Gudijos Tomas Zanas paliko laišką ir eilėraštį, kuriuose neslepia romantiškų jausmų draugui. Kitas Gudijoje gimęs labai gerai žinomas lenkiškai rašęs poetas, svarbi figūra trims regiono kultūroms: lenkų, gudų ir lietuvių, Adomas Mickevičius parašė laišką Jonui Čečiotui, kuriame apgailestauja, kad nėra specialios lyties draugams. Niekas netvirtina, kad poetai buvo gėjai, bet aišku, kad jų nekontroliavo ne tik imperija, bet ir heteroseksuali tvarka.
XX amžiaus 3-iajame dešimtmetyje kiti gudai įsivaizdavo ar net reiškė precedento neturintį labai emocingą vyriškumą. Jaunas romantiškas poetas iš Sovietų Gudijos Julijus Taubinas (1911–1937), kuriam NKVD įvykdė mirties bausmę, paliko emocingo vyriškumo ir mylinčios draugystės eilėraščius. Antologijoje yra ir gudų balsas iš tarpukario Vilniaus – rašytojas ir politikas Piotra Miatla, trečiajame dešimtmetyje parašęs fantaziją, kurioje pavaizdavo dviejų vyrų vestuves.
Tačiau didžioji dalis antologijos tekstų yra šiuolaikinės literatūros kūriniai. Poezijai atstovauja žinomi autoriai, tokie kaip XX ir XXI amžių sandūros poetas Juras Humianiukas. Daugelyje jo eilėraščių esama homoerotinių motyvų. Jaunųjų poetų, gimusių Gudijoje po SSRS žlugimo, poezija yra dar atviresnė, drąsesnė ir fiziškesnė. Vienas iš tų drąsių balsų – Arturas Kamarouskis, poetas, atlikėjas ir queer aktyvistas. Dramaturgijai atstovauja jaunas dramaturgas, scenaristas Mikita Ilinčykas, dabar aktyviai dirbantis išeivijoje Lenkijos teatruose.
Galiausiai pagrindinę knygos dalį sudaro proza. Kai kurie tekstai parašyti žinomų heteroseksualios orientacijos gudų autorių: Adamo Hlobuso ir Alhierdo Bacharevičiaus. Rašytojai, tapę šiuolaikiniais klasikais, pateikia savo viziją apie gėjų gyvenimą. Rašytojai taip pat apmąsto, kaip jie asmeniškai atsikratė homofobijos. Kiti antologijos autoriai – Viačaslavas Bortnikas, Zmicieras Aleksandrovičius, Uladzislau Harbacki – yra atviri gėjai ir siūlo tikrai nuoširdžius, naujus, neįprastus, labai intymius tekstus. Pirmą kartą gudiškai aprašoma gėjų pirmoji meilė, seksualiniai išgyvenimai, susidūrimas su homofobais ir apskritai homofobija bei daugelis kitų kasdienių patirčių.
Be to, kai kurie antologijos autoriai publikuojami su slapyvardžiais. Akivaizdu, kad situacija Gudijoje nėra palanki gėjams. Būtent todėl antologija pasirodo ne Minske, o Londone ir Vilniuje. Todėl yra autorių, kurie prisidengia slapyvardžiu. Deja, yra ir tokių, kurie pabijojo siūlyti savo tekstus antologijai net slapyvardžiu.
Beje, dėmesį patraukia antologijos viršelis: nuogi vaikinai šokinėja arba danguje, arba vandenyje, arba tarp abiejų. Knygą puošia drąsus ir labai estetiškas Minsko tapytojo Uladzimiro Kandrusevičiaus kūrinys Messenger.
Be jokios abejonės, ši novatoriška knyga sutrikdys ne tik tradicinėje ir patogioje plotmėje ilgai išsilaikiusią gudų literatūrą, bet ir visą represijų, smurto ir masinio išvykimo suskaldytą gudų visuomenę. Kas žino, gal šie nekontroliuojami vyrukai vėl įžiebs protestų ir pasipriešinimo diktatūrai ugnį.
