Negudri poezija
●
aš noriu namo iš šviesos
kabotų užrašas virš durų
„nesibelskit eikit tiesiai“
įėjus ten visų pirma matytųsi širdis ir akys
karūnos, herbai ir kiti žaislai – tiktai juokais, dėl grožio
šviesos name mama lengvai įvertų siūlą
ir paukščiai – nes nėra kur atsitrenkti – visur paukščiai!
ten išmintis matytųsi kiaurai kaip ir beje kvailystė
ir jos abi beje laiku ir vietoj
tenai, tarp pomidorų ir drugių
aš meilės kankiniui ištraukčiau ietį
galų gale
pavargus nuo savų tamsių darbelių
tenai tamsa galėtų pailsėti
o antro namo noriu iš tamsos
ten užrašyčiau „nesibelskit eikit tiesiai“
●
duonos ant duonos
akmens ant akmens
cukrinio gaidelio ant pagaliuko
sniego balto kaip sniegas
●
mano tunelio gale tamsa
ar suprantat, apie ką aš čia, tamsta
nenoriu būt įkyri, bet prašau
dvi minutes šalia pastovėsiu
gražus jūsų ciuciukas, kiek metų
gerai, duokit braškes paimsiu
plius gal turit man ką patarti
gal galit pabūti man artimas
taip, bandžiau apkabinti medžius ir žmones
tik pažiūrėkit, kas juos ištiko
nebūtasis laikas
iššvaistytas laikas
laikas, kai nieko nenuveikėm
nieko neapkalbėjom, nesutarėm, neišmokom, netapom
štai kas tame laikrodyje, kuris kaba ant sienos ir netiksi
kurį spyriojuosi nešti taisyti
pavasario vėjas
plazda mintys tegu plazda
pučia vėjas tegu pučia
pasakyk man, ką galvosi
po dviejų minučių
šitas vėjas dar nešiltas
nebešaltas tuo pačiu
pasakyk man, ką galvosi
po dviejų minčių
aš norėčiau jo nejausti
bet vis tiek aš jį jaučiu
pasakyk man, ką galvosi
po dviejų mirčių
●
ilgos nuo ilgesio rankos
ilgiuosi
norisi glaustis myluotis guostis
tyliai sakyti prašom ir ačiū
dievo danguj
tvenkinyje ančių
●
alio, kaip tu šiandien, mylimoji?
žinai, negaliu kalbėt dabar
net su manim?
su tavim ypač
bent pasakyk, kaip esi apsirengusi…
mm… klausyk, pasuksiu vėliau,
čia pilna žmonių, nepatogu
tai tu jiems pasakyk, kad kalbi su manim
sakiau šimtą kartų, jie netiki, dieve
●
kas pasakė ei
jis pasakė ei
berniukas mėlyna striuke
papasakok, koks jo veidas
●
kaži ko skauda širdį dešinėje pusėje
o gal net abi iškart
●
atsitūpusi kaip varlė
bet ne varlė
panaši į mažą piktą mergaitę
ji liuoksi truputį šonu
ir viską gadina
savo ilgomis rankomis
nagu perbrėžia stalą, kurį nulakavau
veidą, kurį nutepiau tonine pudra
ji rodo nepadorius gestus
jos vardas Ainuš
ji trikdo mane
mūsų panašumu
●
didžiulio lauko vidury
ant savo delno dievas paėmė mane
kalbėjo švelniai:
– gal visko nemačiau,
tačiau žinau svarbiausia, to užtenka
kad stengeisi mylėt
kad klydai
ir kad šokai
nuo šiolei būk laisva
kaip jaučiasi malonė?
na, batelis nebespaudžia, ačiū dievui
ir mažumėlę vienišoka…
●
kokių čia ėmusis priemonių
nes juk imtis priemonių reikia
atsakingas suaugusiojo gyvenimas
pasižymi kuo kuo, o priemonėmis
jei tu nori tik imtis imčių
kaip kokia meška ar imtynininkas
arba jei neatsinešei priemonių
eik atsistok po medžiu
ir gerai pamąstyk apie savo primityvumą
●
kur dingo tas vakarykštis gerumas
tas visko svaigumas meilumas lengvumas
svarbiausia svarbumas
kartais būna tokių dienų kai atrodo
kad kitokių jau nebus
●
mano džiaugsmas nebe tavo
tavo skausmas nebe mano
tavo ūsai nebe mūsų
kas galėjo to nebus
šitą skausmą aš iškęsiu
šitą džiaugsmą aš praleisiu
bet nuo gėdos
kad iš baimės
nesušokom savo laimės
aš norėčiau pasislėpti
už plaktukų už vinių
●
mano šios dienos malonumas klausytis lietaus
balkonas atvertas
didžiulis kosmomeilužis
šnibžda man tikrą tikrovę
į ausis į plaukus į nugarą
ir staiga plonas cyplus miau
mažas kačiukas kieme
jis be abejo šlapias ir be abejo neišgyvens
ir viskas be abejo amžinai sugadinta
nes neisiu neieškosiu nesinešiu namo nesirūpinsiu
nebūsiu viena iš tų baisių senių su dešimtimis kačių
viena iš tų pavojingų neužpelenguojamų senių
kurias myli kosminis mylimasis
●
staiga surūdijo peilis
iš nerūdijančio plieno
staiga pienas surūgo
iš nerūgstančio pieno
sako, kad niekas nevyksta staiga
todėl nebuvau pasiruošus
čia buvo mūsų pušis
staiga šimtametis uosis
●
šiuo metu kažkaip nebe šokiai
nebe vynas ak nebe laužai ne beržai
geriau aš ateisiu rytoj
mes vėdinsime kambarius
klosime lovas
rinksim šukes
plausim indus
prausimės
skirsimės
su vienos nakties mylimaisiais
grąžinsime ką pasiskolinom
jūs galėsite man papasakoti
kaip šėliojote
aš sakysiu
kad žaviuosi jumis, gal net pavydžiu
aš jau nebe tokia jauna, ne, net širdyje, ypač ne širdyje
aš esu geras antros dienos svečias
vienišos vilkės mintys bidzenant takeliu
mintys velkas
jis ne vilkas
o jei vilkas
tai ne tas kur mano vilkas
smulkios mintys
plikos pilkos
tarsi kulkos
arba kilpos
●
tų varnėnų kurie jau turėjo savo vardus
šį pavasarį ne, nebe
tas kelias kuris anksčiau išvesdavo prie ežero
nebeišveda
tas kilnus amžinai atsidavęs žmogus
jau kuris laikas nebeamžinai
tas dievas kur turėjo būti teisingas bet visų pirma švelnus
pašiaušė savo keterą ir nusisuko
tas kažkas galvoje vietoj vėjo vietoje muzikos
šaltas ir metalinis kur sako
niekas tau nepadės
va čia tai jau stop
niekas padės labiausiai
●
duonos ir katinų duok mums
dūmų ir kaminų imk iš mūsų
●
esančių netoliese
liemenėlės atsisega
krūpčioja flamingai
aš mušu būgnus mušu būgnus
ramybės ramybės ramybės!
