Iš „Autostopininkų baladžių“
Ivaras Šteinbergas (g. 1991) – latvių poetas ir kritikas. Išleido du poezijos rinkinius: „Avilys“ (Strops, 2020; įvertintas O. Vaciečio premija ir Poezijos dienų apdovanojimu) ir „Jaunystė“ (Jaunība, 2022; šiemet pelnė Literatūros metų premiją kaip geriausia 2022 m. poezijos knyga). „Autostopininkų baladžių“ (Stopētāju balādes) fragmentas – iš rinkinio „Jaunystė“.
Ryga–Baluožių posūkis
mes važiavome zuikiu visuomeniniu transportu ir klausėmės mingus mingus mingus mingus mingus kiekvienas iš vienos ausinės
mes važiavome zuikiu kol aš laikiau savo pirmos sesijos egzaminus o jis laikė paskutinį fizikos algebros sporto geografijos biologijos latvių kalbos
mes važiavome zuikiu jaunystė švytėjo akyse ir pergalės skonis ant lūpų
mes važiavome zuikiu iškėlę kartono plokštes su lūpų dažų užrašais LT PL CZ DE ir FR
mes važiavome zuikiu mūsų kišenėse buvo tik keli eurai ir viskio gertuvė gerai kad nelijo lietus
mes važiavome zuikiu išlipę ėjome plentu atbulomis deklamuodami prisimintus posmus
aš ant upelio kranto troškulys žūstu sakau ir prie ugniakuro man šalta
aš esu gimtinėje bet jaučiausi toli toli sakau aš suliepsnoju tik į ledą įkaltas
žaismingai leidome vakarus jis sako matematikas lieja skaičių ašaras o fizikas jis sako žiūrėdamas veidrodin atradęs juodąją kiaurymę kaktoje
Baluožių posūkis–Lietuvos pasienis
sustojo bmw pilnas romų už kelionę paprašė trisdešimties eurų mes pasakėme ačiū atia
sustojo pasatas pasirodo jis nevažiuoja mūsų kryptimi atrodė geras žmogus
tada sustojo lenkijos taksi paprašė kelių zlotų mes sutikome ir ūsorius visą kelią pasakojo anekdotus
mes žiūrėjome į sėdynės ekraną rodė deividą bovį ir queen ir the smiths ir heaven is a place on earth iki prahos 1 060 kilometrų
ir mes važiavome palei ilgus javų laukus pro karves
ir mes važiavome pro ilgas daržines su įdubusiais stogais
ir mes važiavome pro sulaužytus lietsargius ir namus be durų
ir mes važiavome pro ilgus plakatus su šlykščiomis reklamomis
ir mes važiavome pro sunykusius pasodintus miškus ir degalines
mes važiavome pro debesų kupetas
ir pro kitus autostopu keliaujančius merginą raudonais šortais ir vaikiną su didžiule kuprine
mes važiavome pro ilgus keliaženklius kurie liudijo kad įvažiavom į lietuvą ei gal nevažiuokime atgalios
Lietuvos pasienis–Kaunas
ir tada mes ėjome plentu atbulomis su pakeltais plakatais žaismingai žaisdami girtuokliškų knygų pavadinimais
aš pasakiau ar sielų pasipūtėlis priskiriamas man atsakė tai jau pasenęs pokštas
aš pasakiau gal tada sidabrinis skystis bet pasirodo toks jau buvo
aš pasakiau na robinzono ąsotėlis galėtų būti bet tai jau klasika man atsakė
aš pasakiau daryklėlės palytėti ir jis pasijuokė iš manęs
aš pasakiau antinis lenda į stiklinę tarą man atsakė šviesusis pilsneris
aš pasakiau piliadė ir man atsakė kiškučio spiritėlis
aš pasakiau katino smirnofka o man atsakė 20 000 mylių po vandeniu aš juokiausi
aš pasakiau juozapas ir jo troliai ir tapau nugalėtoju
ir tada mus į automobilį paėmęs studentas ėmė pasakoti kaip jam sekasi
supraski tai sinchroniškumo idėja iš specifinės jungo kosmologijos unus mundus vaizduojančios universumą su jame egzistuojančia archetipika
supraski todėl visatai būdingi psichoidinis charakteris ir įvykiai ne tik pagal priežastingumą bet ir pagal semantiką
supraski archetipai yra išankstinė preegzistencijos funkcijų dispozicijos matrica kurioje vyksta mąstymas
supraski vienintelį ką galima identifikuoti tai archetipų projektuotus simbolinius vaizdus
supraski aš visą magistro darbą parašiau draugų bute per vieną savaitgalį apgyniau gavau dešimtuką ką tai sako apie teologijos fakultetą nežinau bet man pačiam tai mielas pasitenkinimas supraski
Kaunas–Lenkijos pasienis
ir tada mes ėjome plentu atbulomis su pakeltais plakatais ir nutarėme kalbėti posmais
kokia didinga tavo eigastis aš pasakiau didinga tavo eigastis su šiais bateliais tu valdovo dukra
tavo klubai dailiai išlinkę kaip du žiedai kuriuos pagamino protingo juvelyro ranka jis tarė
tavo glėbys kaip apvalus ąsotis aš pasakiau kaip apvalus ąsotis visad pilnas atgaivos
tavo kūnas kaip kviečių pėdelis jis pasakė kviečių pėdelis lelijomis apkaišytas
tavo krūtys kaip du jauni stirniukai dvyniai aš pasakiau
tavo kaklas tarsi dramblio kaulo iltis jis pasakė
tavo akys žydros it hešbono tvenkiniai prie batrabimo vartų aš pasakiau
tavo nosis kaip bokštas libano kalnuose su vaizdu į damaską jis pasakė
ir tada mus į mašiną paėmė jaunuolis klausėmės jo pasakojimo
iš ryto vaikinai atėjo su sidro buteliais ir mes išgėrėm juos
mes nuvažiavome į šaudyklą man davė makarovą du glokus ir revolverį džeimso bondo komplektą aš suvarpiau popierinį taikinį pakeliui į miesto centrą nusipirkome alaus ir išgėrėme jį
mes nuėjome į puškino gatvę per langą persisvėrė leonardas ir virve maišelyje nuleido šampano butelį ir mes išgėrėme jį
tada sutikome kristianą jis mums padovanojo vyno ir mes išgėrėme jį
mes nuėjome iki šaltinio gatvės tenai per langą persisvėrė veronika ir virve maišelyje nuleido likerio butelį ir mes išgėrėme jį
pakeliui į gryzinkalnį kaip puiku vidurdienį lengvai apsvaigusiems vaikščioti gatvėmis viename kieme liepė man užsimerkti ir į glėbį įdėjo gyvą vištą mes ją pavadinome knoru maknagetu fon giroso ir nuo tada privalėjau rūpintis gyvūnu pėsčiomis nuėjome iki centro pakeliui sustoję vidiniame kieme atkimšome romą ir mes išgėrėme jį
mes nuėjome senamiestyje į love you barą sėdėjome su gyva višta atėjo alvis ir atnešė brendžio butelį ir mes išgėrėme jį
tada patraukėme į ežiuko kavinę kur koncertavo draugai netikėtai jie pašaukė mane ant scenos kad sudainuočiau dainą aš muzikavau su jais tapau labai emocionalus ir pajutau jog reikia išgerti žiūrovai klykė mano vardą atėjo vytuolas ir atnešė burbono butelį ir mes išgėrėme jį
tada mes patraukėme prie koldūnų tenai laužėme rankas kliavinis nulenkė visus mes buvome triukšmingi ir užsisakėme degtinės ir iškart išgėrėme ją
tenai sutikome bušinskį jis po valandėlės užsakė slyvinės butelį ir mes išgėrėme jį
tada gimė mintis nueiti į striptizo barą buvome parduotuvėje bet striptizo nesuradome todėl vietoj jo nutarėme išgerti ir išėjome kanapių kur man padovanojo aštuoniasdešimties laipsnių strohą jį išgėriau vienas
kuo žemiau į europą tuo ji kalvotesnė
Lenkijos pasienis–Varšuvos priemiestis
mus išleido ant plento ir ėmė lyti pizdec
800 milimetrų lietaus per sekundę pizdec
įbėgome į degalinę persivilkti drabužių visiškas pizdec
dešrelės viskis ir vaivorykštė pizdec
stovėjimo aikštelėje mus paėmė lenkijos fūra pastebimai pagerėjo nuotaika nors vairuotojas kalbėjo tik lenkiškai o racija visą laiką sakė kurva pizdec
nesupratome kiek toli mus veš galbūt persodins į kitą fūrą pizdec
aš kol kas esu laimingas sakau draugui jis sako pizdec
po valandos paaiškėjo kad ir aš ir vairuotojas mokame vokiškai pizdec
mus nuveš iki varšuvos pizdec
dešrelės viskis ir vaivorykštė
ir dabar kai kalbėjome viena kalba fūros vairuotojas ėmė pasakoti apie save
apskritai žinokite esu perskaitęs per 3 000 storų knygų kad tiek daug jų suskaičiavai galiu įtarti kad tu jau viską esi perskaitęs
žinai tu dar kartą perskaityk senuosius kriminalus pavyzdžiui kristi man labiausiai patiko tas vienas gabalas kur pasirodo žmogžudystė visiškai neįvyko vaikinas falsifikavo įrodymus nusikirtęs du pirštus o po to su pinigais pasprukęs į šiltuosius kraštus
žinai tai literatūra o ne koks džoisas tas spangys ir girtuoklis taip žinoma jis buvo genijus bet tas jo ulisas yra ne kas kita kaip ištisas gyrimasis
žinai pažiūrėk kaip aš moku aš moku ištisai visą
žinai prusto ir nepradėjau aš galiu įvertinti tas metaforas o kam man tie ilgi sakiniai apie mažų mergaičių nėrinėlius
žinai ir folknerio neverta skaityti negaliu ištverti to smurto prieš vaikus juo aš suaugesnis tuo sunkiau
žinai kas yra pats netalentingiausias dramaturgas šekspyras taip žinoma genijus bet dramatiškose situacijose jis klibinkščiuoja nuo a iki z
žinote ką paskutinį skaičiau filipą rotą ir man greitai paaiškėjo kad jis moka tik tą vienintelį triuką ir jį pakartoja kiekvienoje knygoje jei perskaitei vieną knygą vadinasi esi skaitęs visas
mes sustojome didelėje stovėjimo aikštelėje nakvojome pusiau sėdomis h-v-z kiek ilgai taip miegosi o iš ryto mus nuvežė iki varšuvos ir paleido ant plento [...]
Vertė Arvydas Valionis
