Kas bendra tarp raganos ir feministės, arba Ragana – feminizmo ikona?
Nepaliksi gyvos kerėtojos.
Iš 22, 17
Raganos sugrįžo! 2017 m. rugsėjį Prancūzijoje eilinį kartą vykstant streikams prieš Darbo kodekso reformą, moterų kolektyvas, pasivadinęs „Witch Block“, skandavo: „Macroną į katilą!“ Persirengusios raganomis, jos reikalavo lygybės darbe, nes moterys vis dar gauna mažesnius atlyginimus nei vyrai. 2020 m. JAV vykusių prezidento rinkimų kontekste moterys, taip pat persirengusios raganomis, rinkosi į protesto akcijas, nukreiptas prieš Donaldą Trumpą.
Negraži, susivėlusi, nevalyva, iš smakro kyšančiais gyvaplaukiais, raukšlių išvagotu veidu, grobianti vaikus –
ne vienas vaikystėje buvo gąsdinamas tokiu raganos vaizdiniu. Tačiau šiandienos feministės į raganas žvelgia kitaip, pavyzdžiui, 1968 m. JAV įkurta feminisčių asociacija buvo pavadinta W.I.T.C.H., akronimu, anglų kalba reiškiančiu „ragana“. Prancūzų rašytoja ir žurnalistė Mona Chollet rašo apie raganų galią ir suteikia joms pozityvų įvaizdį knygoje „Raganos. Neįveikiama moterų galia“ (Sorcières. La puissance invaincue des femmes, 2018). Autorė teigia įkvėpimo sėmusis iš pasakose aprašytų raganų, kurios visada turi savitą galią būdamos nuo nieko nepriklausomos. Dažnas populiariosios kultūros personažas (kas nematė serialo „Mano žmona – ragana“?), ragana buvo persekiojama nuo Antikos laikų. Raganų medžioklės išplito XV a., kuris dar kartais laikomas humanizmo pradžia. Bet gal nelabai humaniška persekioti moteris? M. Chollet atskleidžia, kaip raganų medžioklė daro įtaką šiandienos pasauliui ir tam, kaip feministinis judėjimas semiasi įkvėpimo ir ryžto iš raganų persekiojimo istorijos. Mizoginiškų idėjų šalininkams toks palyginimas, matyt, bus juokingas, tačiau kas bendra tarp raganos, persekiotos Renesanso laikotarpiu, ir šiandieninės feministės?
Gretos Ciūnytės nuotrauka
Iš prigimties laikytos silpnomis ir lengvu grobiu velniui, moterys buvo fizinės prievartos, kankinimų ir laužo liepsnų aukos. Paprastos socialinės kilmės moterys buvo kaltinamos dėl įvairiausių to meto visuomenės problemų – maro, bado, o XV a. inkvizicija nusitaikė į neva iš prigimties nuodėmingas Ievos palikuones. Viena galbūt žymiausių raganų – prancūzė Jeanne d’Arc, išgelbėjusi Orleano miestą nuo anglų puolimo. Patekusi į priešų nelaisvę, buvo apkaltinta raganavimu ir sudeginta ant laužo. Tokios raganų egzekucijos kai kur vyko iki XIX a., pavyzdžiui, JAV, o istorikai šiandien negali pasakyti tikslaus aukų skaičiaus: galbūt 50 000 ar 100 000, neskaitant tų, kurios nusižudė ar mirė kalėjimuose. Įdomiausia, o gal labiausiai sukrečia tai, kad šiandien raganų persekiojimai tęsiasi tokiose šalyse kaip Kenija, Gambija, Indija ar Nepalas.
Nors raganų istorija pamažu atsiduria istorikų tyrimų akiratyje, raganos taip pat tampa tam tikra feminisčių identiteto dalimi. Pirmoji feministė, kuri pradėjo domėtis raganų istorija, pati pretendavusi į raganos titulą, buvo amerikietė Matilda Joslyn Gage (1826–1898), kovojusi už moterų teisę balsuoti. Ji pirmoji atkreipė dėmesį į įdomią tendenciją: vyrai yra linkę priskirti sau moterų intelektualines idėjas. Kalbant apie tokią situaciją, vis dar aktualią ne tik akademiniuose sluoksniuose, vartojamas Matildos efekto terminas – efektas taip pavadintas amerikietės feministės garbei. Moterys, kenčiančios nuo Matildos efekto, galėtų būti palygintos su Renesanso laikų raganomis-žiniuonėmis, kurių gydymo metodų nepripažindavo „oficialūs“ gydytojai. Raganavimu apkaltinta moteris dažnai užsiimdavo gydymo praktika, padėdama nutraukti nėštumą, todėl buvo kaltinama vaikų žudymu. Moteris, nenorinti turėti vaikų, sulaukia agresyvių reakcijų ir šiandieninėje visuomenėje, kurios akyse ji yra savanaudiška, atsisakanti to, ką jai suteikė gamta. Kitaip sakant, tokia moteris yra ragana, nes jos elgesys nukrypsta nuo visuomenėje nusistovėjusių normų. Lygiai taip pat Renesanso laikų vienišos moterys arba našlės buvo dažnai kaltinamos raganavimu, nes jos buvo nepriklausomos. Moters nepriklausomybė juridiškai šiandien nekelia problemos, tačiau visuomenei vis dar kelia nerimą: vyrams sunku matyti nepriklausomą moterį, o kitos moterys jos tiesiog prisibijo. Juk ne vienas iš mūsų nusistebi matydamas netekėjusią, sėkmės lydimą, vaikų neturinčią moterį ir pagalvoja: o kodėl ji neištekėjusi? Matyt, bus ragana…
