[Iš laiško]

Gerbiama Giedre!

Paskaičiau „Šiaurės Atėnuose“ Jūsų trumpas knygų recenzijas „Vasara jau čia“ ir kilo noras atsiliepti į tai, ką parašėte almanachui „Poezijos pavasaris 2023“ skirtoje dalyje: „Dėmesio, pradedantieji ir nepatyrusieji: jums reikia žinoti apie tekstų publikavimo etiką. Jeigu tekstas jau skelbtas (knygoje, internete, kultūrinėje spaudoje), antroji publikacija kultūriniame leidinyje neturi prasmės, todėl taip įprastai nedaroma, o jei daroma – laikoma nesąžiningumu.“

Kaip pirštu į akį pataikėte į mane, nes iš penkių tame almanache įdėtų mano eilėraštukų net keturi jau skelbti, ir ne bet kur, o „Šiaurės Atėnuose“!

Įsivaizduodamas, kad tai aš esu kaltinamas nesąžiningumu, bandysiu pasiaiškinti.

Prisimenu visai nesenus laikus, kai „Poezijos pavasario“ almanachui jo sudarytojai patys parinkdavo tekstus iš kultūrinėje spaudoje publikuotų kūrinių. Ir tik iš publikuotų! Bet, dievaži, neprisimenu, kad kas nors tiems sudarytojams ar autoriams būtų prikišęs tokią nuodėmę kaip publikavimo etikos pažeidimas.

Šis mano priminimas turėtų rodyti, kad antroji publikacija, kitaip nei Jūs teigiate, turi prasmę, kad taip neretai (surenkant bene kiekvieną rinktinę) daroma ir kad nesąžiningumu tai nė iš tolo nekvepia.

Šių metų almanacho sudarytojas Kornelijus Platelis savo kvietime teikti eilėraščius rašė: „[...] almanachui norėtųsi kokios nors pridėtinės vertės. Manau, tokią vertę galėtų suteikti kiek įmanoma platesnė panorama to, ką dabar rašome [...].“

Platesnė dabar rašomos poezijos panorama, bet be publikuotų kūrinių? Be kūrinių, kurie jau yra perėję tam tikrą atranką, kurių didesnė ar mažesnė vertė jau pripažinta? Ne, tokiu atveju poezijos panorama ne tik nebūtų platesnė, ji būtų gerokai iškreipta! Sakyčiau, kaip tik todėl Kornelijus Platelis nė neužsiminė rūšiuosiąs eilėraščius į skelbtus ir neskelbtus.

Kam jau kam, bet autoriui antroji publikacija yra ne tik etiška ir prasminga, bet dar ir labai miela širdžiai. Aš be jokių abejonių pasirašyčiau ir trečiajai publikacijai, nes tai sau ir – drįstu svajoti – skaitančiajai visuomenei laikau vien gėriu, ir niekuo daugiau.

Tikiuosi šiuo laiškeliu nesupykdęs savo Redaktorės.

Su dėkingumu ir simpatija – Aleksandras Sakas