Argentinietiškas tango dingusiame sode
Birutė Nomeda Stankūnienė. Dingę sodai. 2023
Birutė Nomeda Stankūnienė – prisiekusi abstrakcionistė, nuolat stebinanti kūrybiniu užsidegimu ir idėjomis. Vilniaus dailės akademijoje baigusi dizainą, pasirinko ekspresionistinę raišką, tarytum siekdama paneigti racionalią ir subalansuotą dizaino prigimtį. Dailininkę priskirčiau akumuliatoriaus principu kuriančių menininkų grupei – pirmiausia įsikraunama iš aplinkos, kelionių, kultūrinio fono, o vėliau sukaupta kūrybinė įkrova išspinduliuojama tapyboje. Per metus menininkė sugeba surengti po keletą personalinių parodų pačiose įvairiausiose erdvėse. Tapytoja savo darbų parodoms renkasi ne tik galerijas, bet ir kitas viešąsias erdves: bažnyčias, gydymo įstaigas, bibliotekas, biurus. Kaip sako pati menininkė: „Meno kūrinys – tai įrankis kalbėtis, jis turi būti prieinamas kuo platesniam žiūrovų ratui.“ Jos parodose visuomet audžiama giliamintė koncepcija, ištransliuojamos laikmečio idėjos: moterystė, vaikystės prisiminimų nelengva našta, egzistencinės abejonės, tapatybės paieškos.
Birželį Vilniaus GODÒ galerijoje veikianti paroda „Dingę sodai“ – menininkės sugrįžimas į vaikystės prisiminimų teritoriją, ten, kur ji svajojo vieną dieną nukakti – į Argentiną. Fantazijų istorija prasidėjo nuo močiutės repatriantės pasakojimų ir mielų mažmožių – suvenyrų iš saulėtos, karštos, spalvingos ir temperamentingos šalies. Birutė išsaugojo širdžiai brangius niekučius ir laikraščio iškarpas apie sugrįžtančius iš Urugvajaus ir Argentinos lietuvius. Artefaktus, kitados vaiko vaizduotėje pažadinusius kūrybinius impulsus. Iš dviejų dalių sudarytos parodos struktūra atspindi menininkės kūrybinės tapatybės paieškas. Pirmoje dalyje lyg atskleidžiama niūri ir pilka sovietinė kasdienybė. Dailininkės atmintis grįsta emociniais išgyvenimais – čia ji liūdi, o čia džiūgauja, prasiveržia linksmesnės intonacijos. Antra dalis skirta svajoms apie Argentiną. Menininkė nevaržomai taškosi spalvomis, lyg argentinietiško tango vilionėse skleidžiasi įmantrūs potėpiai tarsi aistringų šokėjų kojų palikti pėdsakai. Greta tapybos darbų eksponuojami ir ją įkvėpę nebrangūs suvenyrai ir net sudužusios lėkštutės šukės – taip dar labiau sustiprinamos ilgesio nuotaikos: tai tarsi svajonių duženos, pradingusios vaikiškos vaizduotės trupiniai.
Birutė Nomeda Stankūnienė. Dingę sodai. 2023
Birutei ypač artima gesto (veiksmo) abstrakti raiška, jos spontaniškumas, improvizacinis metodas, stilių įvairovė ir impasto technikos efektai. Antroje parodos dalyje visa jėga išnaudojama improvizacijos įtaiga. Birutė drąsiai paviršiuje vedžioja liniją, kuri tapymo procese virsta potėpiu. Menininkė mėgsta eksperimentuoti ir šioje parodoje gausu bandymų tapyti ant pačių įvairiausių paviršių. Iš Londono parsivežtą staltiesę, kurią, tiesą sakant, „išgelbėjo“ nuo šiukšlių konteinerio, menininkė panaudojo vietoj drobės: ištapė pastozinėmis gėlių girliandomis, linksmai šokinėjantys žiedlapiai „puotauja“ staltiesės tekstūros ir vienspalvio ornamento išaustuose raštuose. Eksperimentavimo pėdsakų aptiksime beveik visuose kūriniuose: dažai maišomi su kitomis medžiagomis, glamžymu ir visais kitais būdais kuriamos faktūros, popieriniai rankšluosčiai ir servetėlės, sintetinės medžiagos – viskas, ant ko galima tapyti, „įdarbinta“ estetiniam efektui išgauti. Argentinietiško tango ritmu pulsuoja visa antra parodos dalis: ryškus koloritas, ypač daug raudonos ir geltonos spalvų juodame paviršiuje dar labiau sustiprina aistringo šokio įspūdį. Svajonė nukeliauti į šalį, apie kurią girdėjo tik pasakojimuose, sugrįžo po daugelio metų, „Dingę sodai“ – prabėgusios jaunystės ilgesys, jausmas, kuris leido dailininkei sukurti spalvingas improvizacijas įvairiausiuose paviršiuose ir pasotinti prisiminimais išalkusią sielą. Visi Birutės darbai galerijoje pristatomi pirmą kartą.
