59.II.4, Dublis I

 

Ko man reikia, tai daugybės pinigų

Ne

Ko man reikia, tai žmogaus, kurį mylėčiau su neprilygstama       energija ir atsidavimu 24 valandas, o tada – atia

 

Galiu kuo lengviausiai ištrūkti iš šito laiko & vietos

Ne dėl to esu čia

 

Ko man reikia, tai kur esu

 

Kartais vinių lova tiesiog būtina bet kuriam žmogui

Ar sienai (Olsonas, per pokalbį: „Ta siena, ji turi būti tenai!“)

 

Kur mano rankos.

Kur mano plaučiai.

Visos lempos plieskia ničnieko nematau.

 

Nepripažįstu, jog tai asmenybės išsiskaidymas

Mano asmenybė jau įpusėjus 10 ∞ metų; beje

 

Aš galiu įsikišti kojos pirštą į burną,

Jeigu (IŠCENZŪRUOTA), tada (IŠCENZŪRUOTA), kažkas panašaus į

Platoną archetipinę jo žmogiškos esybės viziją

 

Ar Gnostinio Kirmino.

 

Žmonės mato mane, jiems tai patinka…

Bandau juos įspėti, kad tai iš tiesų aš.

 

Jie nesiklauso; paskui priekaištauja,

Kad neturėjau teisės būti tiesiog toksai:

Neregimas & absoliučiai viską kontroliuojantis.

 

Vertė Andrius Patiomkinas