Testamentas

 

MINDAUGAS PELECKIS

(1975–2023)

Bobas Dylanas ant piliakalnio

 

I

— paklusnūs ruoniai zoosoduose vykdo nurodymus —

— kometų audros, asteroidai turi savo kelią —

— kūrėjai pyksta, kai neišsimiega —

 

II

— ant suledėjusios žemės rasta nekonvertuojama valiuta —

— atneša neregėtus turtus: ramybę, sveikatą ir tikėjimą žmonija —

— bet lietus išplauna vandens ženklus, ir viskas dingsta pavėjui —

 

III

— ant šeštojo, nematomo Kernovo piliakalnio —

— stovi Bobas Dylanas —

— ir tyliai klausia vėjo, kada baigsis vidinė neramybė —

 

IV

— sukilėliai neramiai miega savo kalneliuose —

— šalti upeliai dar nelaukia grįžtančių paukščių —

— raudonas uogas nulesa išalkęs gamtininkas, ieškantis nematomo bunkerio —

 

(…)

— į pelkę išmetamas prasmės netekęs diplomas (ir jį lydintys dokumentai) —

— audrapaukštis nugvelbia senąjį pasisveikinimą ddyth da —

— ir nejudindamas sparnų rodo taką ten link —

 

 

Pragaras

 

I

— batsiuvy, siūk toliau, batų mums dar prireiks —

— neisim gi pusbasiai į pragarą —

— išnirę iš savęs kaip cikliškai nusidirianti gyvatės oda —

 

II

— kaip gera vaikystėj buvo nieko nežinoti, tik jausti —-

— skonį, kvapą, alkį, nuovargį ir dar kažką —

— ko dar nevadinome sapnais —

 

III

— o jei mūsų pragaras – kitos planetos rojus? —

— ir nėra jokio išsigelbėjimo nuo bėgimo į niekur —

— pro žvaigždžių dulkes, juodąsias skyles, tamsiąją materiją? —

 

IV

— o jei kelias į rojų neprasideda pragare? —

— ir mes – tik idėja meistriškoje iliuzijoje —

— išdrožtoje riestoje pypkėje greta velnio ausies? —

 

V

— perskaitykime visus savo neparašytus laiškus iš naujo —

— perleiskime pragarą ultrakrepidarams, influenceriams, bebrų užtvankoms —

— dangorėžių laipiotojams, vandenyno šiukšlintojams, svajonžudžiams —

 

 

Man patinka apgaulė

 

Sekmadienis – diena, kai Dievas ilsisi, kelia siaubą; Dievas ilsisi, o tai tas pats, kaip išjungtas greitosios pagalbos telefonas.

 Gintaras Beresnevičius

 

I

— man patinka, kai žiemą žada šaltą —

— pasimatymas vėluoja kelerius metus —

— (kalti horoskopai, pilnatys ir televizija) —

 

II

— man patinka apgaulė, kai gėris nugali blogį —

— viltis suteikia antrą gyvenimą —

— (katinai šypso į ūsą) —

 

III

— man patinka, kai kaubojus pasikinko kengūrą —

— bokso ringe kaunasi ežiai —

— (o kosminis laivas nuskrenda ne į tą planetą) —

 

IV

— man patinka, kai deginamos knygos, kurios luošino mūsų vaikystę —

— ir iki absoliutaus nulio sušaldoma begalybė svajonių —

— (kurios tapo košmarais) —

 

(…)

— man patinka muzika be stiliaus, kinas be žanro —

— poezija be natų, proza be poezijos —

— (datos be dienoraščių, grafičiai bažnyčiose, vilkai, nevirstantys šunimis) —

 

 

 

Tiesos šventykloje

 

I

— Čia nereikalauja paso, CV, motyvacijos —

— ir neklausia, kiek laiko —

— turi —

 

II

— Čia tik kaukolės mena gyvenimą —

— mina mįsles —

— ir eina tolyn —

 

III

— Čia nebijoma sūdyto žodžio —-

— su jalapeño, chili —

— ar be —

 

IV

— Čia, jei meluoji, nepagiria —

— nemotyvuoja —

— ir tiek —

 

L

— Tiesos šventykloje tylima —

— nes nebėra ką kalbėt —

— (visi sapnai suskaičiuoti) —

 

 

 

Po potvynio

 

  Ad Noe

 

I

— po potvynio —

— ir vėl teks troškinti saulėtas morkas —

— ir valgyti žemės spalvos duoną —

 

II

— tebebus telefonai —

— bet nebebus kam paskambinti —

— net jaukiausios iliuzijos nekels ragelio —

 

III

— nebereiks aplodismentų narcizui skaitovui —

— nebeveiks spynos, nes nebus ką rakinti —

— nevažiuos ekologinis transportas, – vėl visur eisim pėsčiom —

 

IV

— apokalipsė ateis kur kas keistesnė nei tiek fantazuota —

— tiesiog nieko nevyks —

— banalus blogis taps banaliomis sekundėmis —

 

V

— mes slapčia lauksim naujo potvynio —

— nors mūsų sąmonė visada žinojo —

— niekas niekada nesikeis —

 

 

 

Testamentas

 

I

— kai mirsiu, nelaidokit jokiu būdu su kostiumu ar džinsais —

— tik su nutrintais treningais —

— ir skylėta maike —

 

II

— o dar geriau – sudeginkit —

— bet pelenus pameskit —

— ir jokio antkapio ar epitafijos —

 

III

— testamentu jums nepaliksiu nieko —

— lai sielą griaužia voverės —

— o kūną rimdo angelai —

 

IV

— kad neliūdėsite, žinau —

— bet ir neverkit, neraudokit —

— didelio čia daikto, – vėl kažkas išėjo —

 

C

— o jei netyčia rasite dienoraštį jaunų dienų —

— skaitykit tik apie dienas laimingas —

— jų buvo, – netgi trys —

 

 

 

Vasaros liūdesys (Juodoji saulė)

 

I

— sunki vasaros paklodė —

— užklojo akis ir sapnus —

— atėmė svajones ir apsvaigino —

 

II

— lyg didysis sprogimas —

— vasara ištaškė viltis į mažiausias daleles —

— iš kurių galvosūkį dėlios ruduo —

 

III

— aš ne aklas, aš tik mirštu —

— sakė tyliai rugpjūtis —

— rugsėjui prisėlinus pavojingai arti —

 

IV

— barzdotas šventikas pasmerkė melancholiją —

— depresiją, liūdesį ir neviltį —

— ir liepė visiems šokti neskambant jokiai muzikai —

 

V

— o kopose tyliai miegojo vabalas —

— bėgantis nuo pasaulio skausmo —

— į šviesų rudenį, į viltį —

 

 

 

Nėra nieko geriau už taiką ir pergalę

 

I

— besišypsanti moteris —

— ant suoliuko glosto žaliaakį, juodbruvą katiną —

— nebijok, viskas gerai, sako jam —

 

II

— tėvas perka sūneliui šokoladą —

— bet tik vieną, susitaria —

— ir abu taikiai eina namo pusryčiauti —

 

III

— moterys su vežimėliais —

— ramiai keliauja palei Didįjį Medį —

— ir aptaria nenaujas naujienas —

 

IV

— senolis parduoda trijų rūšių obuolius —

— saldžius, rūgščius ir ananasinius —

— ir dar avietes —

 

V

— o netolies —

— savo celėje meldžiasi atsiskyrėlis —

— kad tai, ką jis mato, niekada nesibaigtų —

 

 

 

Pilietis

 

I

— pilietis Kaktusas tave įskųs —

— paskambins kam reiks —

— pačiam velniui įsiteiks —

 

II

— pilietis Ambrozijus tave pagirs —

— giesmę tau sukurs —

— like’ais apdalins —

 

III

— pilietis Keturpėdis tavęs ilgėsis —

— laiškus visom kalbom rašys —

— o paskui išnyks —

 

IV

— pilietis Katinaitis tave prakeiks —

— ir negrąžins skolos —

— nebelankys tavo olos —

 

V

— pilietis aš tavo tuštumos neužpildys —

— nelauks, kol užmigsi —

— bet niekad nepaliks —