-gk-

Knygos vaikams ir paaugliams

 

Viktoras Jasaitis. Priklausomas. Be galimybės mesti. V.: Nieko rimto, 2022. 159 p.

Skaičiau dėl aiškios priežasties – metų knygos nominacija. Manau, kad suaugusiųjų ir vaikų  /  paauglių knygų nominančių estetinis lygis labai skiriasi. Prozos ir poezijos knygos atsiduria ten tarsi ir dėl meniškumo, o vaikų  /  paauglių knygai parašyti pakanka patraukliai papasakotos istorijos. Nenoriu pasakyti, kad tą padaryti lengva. Juolab – išleisti knygą paaugliams, kurią nesėkmės atveju skaitys koks 100 žmonių. Bet čia juk kalbame apie sėkmę ir siužetą su socialine (cukrinis diabetas) edukacija. Autorius kelia svarbias problemas: tik susirgęs protagonistas (ir net jo tėvai!) slepia nuo bendramokslių ir mokytojų savo ligą. Kaip tai apsunkina gyvenimą, pamatome istorijai įsibėgėjus. Dar vienas dėmesio vertas aspektas – dėl netikėtos ligos paauglys jaučiasi… virtęs finansine našta tėvams.

 

Zigmas Vitkus. Akimirka apsispręsti: Lietuvos žydų gelbėtojų istorijos. V.: Alma littera, 2023. 184 p.

Aiški, paaugliams suprantama kalba, gelbėtojų lūpomis papasakoti faktai, išraiškingi Mindaugo Lukošaičio piešiniai. Kaune veikė tankus inteligentų tinklas: Binkiai, Čiurlioniai, Mažyliai, Petrauskai ir kt. – skaitydama nustembi, kaip viskas susiję. Daugelio gelbėtojų iš viso nežinojau, stulbina jų istorijos (pvz., dailidę Joną Paulavičių, vokietmečiu savo namuose išslapsčiusį 16 žmonių, 1952 m. nušovė antisemitiškai nusiteikęs asmuo).

 

Jerry Craft. Naujokas. Iliustruoti padėjo Jim Callahan. Iš anglų k. vertė Vaiva Būgaitė. V.: Alma littera,

2021. 254 p.

Kaip JAV mokyklose jaučiasi nebaltaodžiai vaikai? Skaitydama nustebau, nes rasizmo gali būti ten, kur šiaip jau nesugalvotum, jei pernelyg nelaužai galvos. Pvz., pravardė „Oreo“ (šokoladinio sausainio pavadinimas) kaip tik tą ir reiškia. Netikėta ir tai, kad egzistuoja net skaitinių segregacija, pvz., baltiesiems siūlomos knygos apie magiją, o spalvotiesiems – kaip kas nors įveikė skurdą ir sunkumus. Moksleivių bendravimas keistokas, išoriškai tarsi ir mandagus, bet patyčios prasideda nuo hierarchijų išsidėstymo valgykloje – geriausiose vietose sėdi labiausiai privilegijuoti. Iš pažiūros būtų eilinis komiksas, bet Newbery medalį gavo kaip tik už tolerancijos idėjas.

 

 

Rebecca Stead. Kai surasi mane. Romanas. Iš anglų k. vertė Liudvikas Gadeikis. V.: Alma littera, 2011. 198 p.

Pagrindinė veikėja Miranda skaito knygą apie kelionę laiku: tokia kelionė įvyksta ir šioje knygoje. Veiksmas vyksta Niujorke, 1978–1979 metais, bet aprašytoji mokykla vis vien baisiausiai skiriasi nuo dabartinės lietuviškos. Siužetas įmantrus, tačiau bendriausia prasme knyga apie draugystę; yra specifinis epizodas apie rasizmą, kurį dvylikamečiai to meto JAV jau smerkia. Be didelio skepsio vaizduojamas populiarus būdas praturtėti – per televizijos žaidimą.

 

Erin Entrada Kelly. Labas, Visata. Iš anglų k. vertė Viktorija Uzėlaitė. K.: Debesų ganyklos, 2021. 351 p.

Labai įdomu: vaizduojama šių dienų Amerika, bet pasakojimas daugiabalsis, įpinant kelių tautų mitologijos elementus. Pasakojama lakoniškai, bet tiksliai. Visada svajojau apie tokį rašymo stilių. Siužete taip išmoningai suraizgomi penkių vaikų tipai (klausos negalią turinti mergaitė, tylus berniukas, „toksiškai vyriškas“ agresyvus berniukas, draugiška mergaitė ir hiperaktyvi jos jaunėlė sesuo) ir jų santykiai, kad atpainiodama nori nenori šio to pasimokai.

Kate DiCamillo. Pasaka apie Desperą, arba Pasakojimas apie peliuką, princesę, sriubą ir siūlų ritę. Iliustravo Remigijus Januškevičius. Iš anglų k. vertė Rita Bakanienė. V.: Nieko rimto, 2015. 248 p.

Kaip knyga niūberininkė gal kiek ir nuvylė: originali Marko Twaino „Princo ir elgetos“ variacija. Nonsenso stilistika, apie pasaulį kalbama svajingomis alegorijomis. Veikia kontrastingos opozicijos: princesė (ideali, tauri, atleidžianti) vs tarnaitė (gyvenimo sunkumų palaužtas žmogus, darantis klaidą), pelė (nesavanaudė, gelbėja princesę) vs žiurkė (niekšė). Politiškai neįtikina.

 

Louis Sachar. Duobės. Iš anglų k. vertė Virgilijus Čepliejus. V.: Alma littera, 2004. 240 p.

Jau buvome skaičiusios šios autorės knygą „Berniukas mergaičių tualete“. Pasakojimas sudomina iš karto: sunkiai auklėjamų vaikų stovykla (kiek primenanti koncentracijos stovyklą) su psichopate viršininke, kuri net ir prižiūrėtojus kankina barškuolės nuodais. Labai geri psichologiniai berniukų portretai, iniciacijos momentas; bet patiko ne dėl to. „Duobėse“ esama kažkokios mistikos, metafizikos ir laike prasilenkiančių istorijų jungimo.

 

Judita Vaičiūnaitė. Balkonas penktame aukšte. Iliustravo Elvyra Kriaučiūnaitė-Stanelienė. V.: Vaga, 1976. 26 p.

Užėjo noras paskaityti seną poezijos knygą vaikams, su sentimentus žadinančiomis iliustracijomis. Neįsivaizduoju, kas šiuo metu jas leidžia, – be vienos kitos „tikrų“ rašytojų knygos, veikiausiai išleidžiama nemažai mėgėjiškos produkcijos, orientuotos į inscenizacijas vaikų darželiuose. Neįsivaizduoju ir kas jas skaito – nebent nostalgiškai nusiteikę tėvai ir už inscenizacijas atsakingos pedagogės. Vaičiūnaitės knygoje ryški ta pati vilnietiška tapatybė, kuri aktuali ir poezijos knygose suaugusiesiems: grožėjimasis senamiesčio architektūra, Vilnelės maurais. Yra ir politinių motyvų (japoniukė po Hirosimos, Vietnamo karas).

 

Vytenė Muschick, Marius Marcinkevičius, Lina Itagaki. Prieš srovę: Sabiha – žuvų draugė. Komiksas. V.: Aukso žuvys, 2023. 65 p.

Netikėtas dokumentinis pasakojimas apie Albanijos (ką žinau apie Albaniją? Beveik nieko) mokslininkę Sabihą Kasimati, žuvų tyrinėtoją. Feministinis balsas, apimantis ir moterų emancipaciją, istorijos paraleles, nežmoniškas represijas komunistinėje Albanijoje. Simpatiški Linos Itagaki piešiniai net ir sudėtingiausią informaciją (fizika / chemija / matematika) padėtų įsisąmoninti per patrauklius edukacinius komiksus.

 

Sharon Creech. Du mėnesiai kelio. Iš anglų k. vertė Dalia Zaikauskienė. V.: Alma littera, 2022. 256 p.

Pamišę seneliai su anūke vairuoja automobilį per visą Ameriką: ieško dingusios mamos. Knygos specifika – čiabuvių kultūra; veikėjoms mielesnis nekorektiškas terminas „indėnai“, su juo jos, senekų genties palikuonės, jaučiasi išdidžiau. Madisonas, kuriame esu buvusi, pavaizduotas taip tiksliai, kad prisiminiau net burlentes. Įsidėmėtina anglų kalbos ir literatūros pamokų metodika: manau, būtų sveika pasiskaityti pedagogams.

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.