Superkamas vanduo
2020 m. gruodžio 7 d. vanduo buvo įtrauktas į Čikagos vertybinių popierių biržą. „Taip pirmą kartą atsirado galimybė vandenį ne tik pirkti ir parduoti kaip prekę, bet jam suteikta ir finansinė vertė, kuria galima spekuliuoti“, – žurnalui „Reporterre“ teigė ekonomistas ir aktyvus teisės į vandenį gynėjas Riccardo Petrella.
Čikagos ir Niujorko vertybinių popierių biržos 2020 m. gruodį įvykdė pirmuosius su vandeniu susijusius išankstinius sandorius. Išankstinėje rinkoje prekiaujama ne pačia žaliava, o finansinėmis sutartimis, tikintis kainos pokyčių ateityje. „Žmonės, perkantys šias sutartis, nelaukia, kad jiems kas pristatys įsigytas žaliavas, jie spekuliuoja kainos pokyčiais“, – aiškino žurnalistas Antoine’as Costa.
Viskas prasidėjo Kalifornijoje. Dėl intensyvaus drėkinimo šioje valstijoje užauginama pusė JAV vaisių ir daržovių. Tačiau čia itin jaučiami klimato kaitos padariniai – nuolat siaučia gaisrai ir sausros. „Upės džiūsta, atsargos senka, vandens ima vis labiau trūkti. Bet, užuot įstatymais įpareigojusi pramonę ir ūkininkus vandenį taupyti, valdžia pasikliauja finansų rinkomis“, – teigia R. Petrella.
Todėl Kalifornijoje jau keletą metų galima įsigyti vertybinių popierių, suteikiančių teisę naudotis vandeniu. O vertybinius popierius galima pirkti ir parduoti. „Pasitaikė atvejų, kai žemdirbiai, užuot naudoję vandenį vaisiams auginti, parduodavo vertybinius popierius pasiūliusiam geriausią kainą“, – pabrėžia R. Petrella. Paprastai tariant, vandens suprekinimas neišsprendė nei vandens trūkumo, nei sausrų problemos.
Nuo 2018 m. egzistuoja vandens finansinis rodiklis, tai tam tikras „vandens kursas“ pavadinimu Nasdaq Veles California Water Index. Jis apskaičiuojamas pagal praėjusios savaitės pirkimus. Kaina pateikiama JAV doleriais už „akrą-pėdą“ (1,2 mln. litrų). Dabar [straipsnis paskelbtas 2021 m. gruodžio 7 d. – vert. past.] vandens rodiklio vertė yra 905 JAV doleriai, o 2020 m. buvo 495 JAV doleriai.
Tačiau investuotojams to buvo negana. Praeitais metais jie nusprendė sukurti vertybinių popierių biržoje kotiruojamus išankstinius vandens sandorius. Oficialiai teigiama, kad šie finansiniai instrumentai leidžia iš anksto nustatyti vandens tiekimo Kalifornijoje kainą. Jie turėtų padėti stambiesiems vartotojams (ypač migdolų augintojams) apsisaugoti nuo, pavyzdžiui, neįprastų klimato sąlygų sukelto kainų svyravimo. Tačiau kyla didelė rizika, kad investiciniai fondai mėlynuoju auksu ims spekuliuoti. „Baisu įsivaizduoti, kokias pasekmes sukeltų panika arba euforija dėl vandens vertybinių popierių biržoje. Būtų neįmanoma nuspėti kainos svyravimo, kuris vyktų visiškai neatsižvelgiant į tai, kad vanduo yra gyvybiškai svarbus išteklius ir kad nuo jo labai daug kas priklauso“, – rašė A. Costa naujienų portale „Mediapart“.
„Nuo tos akimirkos, kai koks nors išteklius atsiduria biržoje, pradeda galioti ne jo tikroji, o piniginė vertė, priklausanti nuo galimybės užsidirbti“, – „Reporterre“ teigė mokslininkė Sylvie Paquerot, administruojanti fondą „France Libertés“. Vandens atveju padariniai būtų katastrofiški: „Prieigą prie vandens gautų tik galintys pasiūlyti didžiausią kainą, t. y. didieji Silicio slėnio žemdirbiai, o „nemokios“ ekosistemos atsidurtų sąrašo apačioje“, – nuogąstauja mokslininkė.
Dėl to paties nerimauja ir R. Petrella: „Tai, kad vanduo kotiruojamas biržoje, tarsi paneigia teisės į vandenį egzistavimą. Politikai negali užtikrinti teisės į vandenį – 50 litrų žmogui per dieną, – jei taisykles nustato rinka. Šitaip didinama milžiniškos socialinės neteisybės rizika.“ Kita problema, į kurią dėmesį atkreipia S. Paquerot, yra tai, kad rinkai nusispjauti į klimato kaitos krizę: „Pavyzdžiui, investuotojo požiūriu yra visiškai logiška išpumpuoti požeminį vandens telkinį, o gautą pelną investuoti kitur.“
Pastaraisiais metais ne viena organizacija prisijungė prie iniciatyvos „Išlaisvinkime vandenį iš biržos“ (Libérons l’eau de la Bourse), skirtos kovai su vandens finansializacija. „Anot neoliberalizmo dogmos, retumas vieniems yra turtas kitiems, – skelbiama peticijoje. – Tuo metu, kai 2,2 milijardo žmonių negauna kasdien gyvybiškai būtino vandens kiekio, o 3,4 milijardo žmonių neturi paprasčiausių vandens valymo sistemų, ką daro finansų pasaulis? Visomis išgalėmis stengiasi „valdyti“ vandens trūkumą, t. y. dėl spekuliacinių kainų leidžia didelėms įmonėms apsirūpinti vandeniu ir užsidirba didelius pelnus.“
Tokios pat nuomonės dėl geriamojo vandens ir vandens valymo sistemų laikosi ir Jungtinių Tautų atstovas Pedro Arrojo-Agudo: „Vandens ištekliams jau ir taip gresia didelis pavojus, kylantis dėl augančio gyventojų skaičiaus, didėjančio vandens poreikio, žemdirbystės bei kalnakasybos keliamos taršos, o padėtį dar labiau apsunkina besikeičiantis klimatas. Nerimą kelia tai, kad dabar į vandenį žvelgiama lyg į auksą, naftą ar bet kurią kitą žaliavą, kuria prekiaujama Volstrite.“
Anot S. Paquerot, vienintelis ginklas prieš šį finansializacijos buldozerį – politiniai sprendimai: „Piliečiai turi spausti valdžią, kad šioji užkirstų kelią vandens privatizacijai ir suprekinimui.“ Būtent to reikalauja ir organizacija „Išlaisvinkime vandenį iš biržos“, 2021 m. gruodžio 7 d. surengusi protestus visame pasaulyje. Reikalaujama ne tik „uždrausti prekybą vandeniu biržose“, bet ir „uždrausti biržose kotiruoti vandentiekio įmones“. Pagrindinis tikslas – pasauliniu lygiu įteisinti vandenį kaip bendrąjį gėrį. To siekia ir judėjimai už vandentiekio įmonių nacionalizavimą ir teisių gamtai suteikimą.
reporterre.net
Vertė Mantas Jonaitis
