Lumumbos dantis

 

Praeitų metų birželį iš Briuselio į Kongo Demokratinės Respublikos sostinę Kinšasą iškilmingai atskraidintas iš juodojo kietmedžio pagamintas karstas, kuriame buvo įdėtas paauksuotas papa Lumumba – pirmojo Kongo premjero Patrice’o Hemery Lumumbos – dantis. Prie 1974 metais Lumumbos atminimui pastatytų kolonų karstas buvo paliktas tam, kad kongiečiai galėtų atsisveikinti su père de la patrie ir héros des opprimés, kaip jis yra vadinamas tėvynėje.

Lumumbai buvo vos 35 metai, kai 1961 metų sausio viduryje po kankinimų jis buvo sušaudytas sukilusių Katangos provincijos kariškių. Talentingas oratorius, gavęs europietišką išsilavinimą ir tapęs vadinamuoju évolué (vakarietiškai išauklėtu afrikiečiu), Belgijos pilietis ir Kongiečių liaudies judėjimo lyderis ministru pirmininku išbuvo mažiau nei tris mėnesius.

 

●

 

1960 metų birželio 30 dieną Leopoldvilyje, Palais de la Nation, gubernatoriaus rūmuose, vyko iškilminga ceremonija, skirta belgų kolonijos virsmui į Kongo Respubliką. Pirmas kalbėdamas Belgijos karalius Boduenas pabrėžė, kad Kongo nepriklausomybė tapo galima dėl „karaliaus Leopoldo II genijaus“. Karaliaus Leopoldo II, kuris šią koloniją valdė kaip privatų feodą ir kurio politika Konge buvo susijusi su vergija, kankinimais, tokių bausmių kaip galūnių amputacija ir nukirsdinimai paplitimu, kongiečių kančiomis ir pažeminimu, „civilizacinio“ vaidmens paminėjimas buvo įžeidimas. „Negriaukite struktūrų, kurias belgų rankos perduoda jums, kol nebūsite tikri, kad galite padaryti geriau… Jūsų darbas, ponai, parodyti, kad mes buvome teisūs pasitikėdami jumis…“ – sakė karalius. Po pritariančios Kongo prezidento kalbos netikėtai atsistojo premjeras Lumumba ir pasakė kalbą, kuri vėliau ne kartą buvo cituojama Afrikos žemyne: „Nors ši nepriklausomybė buvo paskelbta šiandien po susitarimo su Belgija… joks kongietis niekada nepamirš, kad nepriklausomybė buvo iškovota kovoje, didžioje ir įkvepiančioje kovoje, kuri vyko diena iš dienos… užpildyta ašaromis, ugnimi ir krauju. Mes didžiuojamės savo kova, nes ji leido nusimesti mums uždėtus nepakeliamus pančius. Mūsų apiplėšinėjimas kolonijinio valdymo metu truko 80 metų ir mūsų žaizdos dar per daug šviežios ir per daug skausmingos, kad būtų užmirštos. [...] Mes pamename ironiją, įžeidimus, smūgius, kuriuos turėjome kentėti rytais, vidurdienį ir naktimis tik todėl, kad buvome „negrai“.“ Lumumbos kalba salėje buvo sutikta kongiečių ovacijomis ir rūškanais belgų ir Vakarų politikų delegacijų narių veidais.

 

●

 

Jau pirmosiomis Kongo nepriklausomybės dienomis prasidėjo neramumai armijoje, kurioje tarnavo apie 25 000 menkai apmokamų bantų vyrų, – jie buvo vadovaujami belgų karininkų ir juos, vykdydama vadovaujančio karinio korpuso afrikanizacijos politiką, Lumumbos vyriausybė pradėjo atleidinėti. Sukilę kareiviai ėmė plėšti gyvenvietes, kai kurie žudė ir prievartavo Belgijos piliečius. Daug naudingųjų iškasenų turinčioje Katangos provincijoje prasidėjo separatinis judėjimas. Belgijos vyriausybė, siekdama sustabdyti chaosą, nusprendė iš naujo užimti kai kurias buvusias kolonijos dalis. Lumumba, ieškodamas paramos, kreipėsi į Sovietų Sąjungos vadovus, o Vakarų šalys baiminosi komunistų įsigalėjimo šioje Afrikos valstybėje. Šaltasis karas tuo metu pasiekė apogėjų.

Kongiečių liaudies judėjimo lyderis buvo pašalintas iš valdžios sąmokslo būdu, į šį įsivėlė ir vietiniai politikai, ir buvusi metropolija, ir JAV. Lėktuvas, kuriuo keliavo Lumumba ir du jo bendrakeleiviai, vietoj Bakvangos paskutinę minutę buvo nukreiptas į Elizabetvilį. Lėktuve jis ir jo bendrakeleiviai buvo kankinami, o apsaugos viršininkas kaip suvenyrą pasiėmė Lumumbos akinius ir nukirpo barzdą. Elizabetvilyje Lumumba ir jo bendrakeleiviai buvo sušaudyti, o jų kūnai taip ir nebuvo rasti. Tiktai praėjus kelioms dešimtims metų po šio įvykio buvęs belgų policijos komisaras Gerard’as Soete’as prisipažino, jog praėjus metams juodu su broliu dalyvavo iškasant Lumumbos ir jo bendrakeleivių kūnus, kad sutrukdytų numatytam Jungtinių Tautų komisijos tyrimui. Palaikai buvo sukapoti į gabalus, sumesti į sieros rūgšties bakus ir sudeginti. Kaip trofėjų Soete’as pasiėmė du auksu padengtus Lumumbos dantis. Ne taip seniai vienas dantis buvo surastas pas Soete’o dukrą, konfiskuotas ir Belgijos teismo sprendimu sugrąžintas Kongo Demokratinei Respublikai.

„Visa ši istorija yra makabriška, – sako Belgijoje gyvenantis Kongo rašytojas Inas Koli Jeanas Bofanė, – įsivaizduokite, kad Johno Fitzgeraldo Kennedy žudikai ateitų jums papasakoti, kaip jie jį nužudė ir kad kaip suvenyrą pasiliko jo dantį ar pirštą. Kaip jaustųsi amerikiečiai?“ (Andres Schipani, „The 3,000-mile journey of Lumumba’s tooth“, Financial Times Weekend, 2023-01-28/29).

Pasak Kongo bantų tradicijos, bet kokia kūno dalis – dantis, nagas, kaulas, plaukų sruoga – gali reprezentuoti visą kūną ir jos palaidojimas leidžia sielai ilsėtis ramybėje. Bantų žmonės suvokia istoriją per simbolius. Panašios simbolinės tradicijos buvo ir išlieka tarp europiečių. Simboliai yra šventųjų kūno dalių kultas katalikų bažnyčiose. Belgams Konge įsitvirtinti padėjęs garsusis anglų keliautojas ir atradėjas Henry Mortonas Stanley 1892 metais žibalo bidone į Briuselį atvežė paskutinio Zyrio imperijos imperatoriaus M’Zyrio galvą. Šventojo Stepono plaštaka tarpukariu iškilmingai buvo gabenama po Vengrijos miestus minint Vengrijos valstybės įkūrimo tūkstantmetį.

 

●

 

Dėl Kongo premjero Lumumbos nužudymo kilo gausios demonstracijos Londone, Belgrade, Kaire, Naujajame Delyje, žinoma, buvo suorganizuotos ir Maskvoje. Trečiojo pasaulio šalių lyderiai pasmerkė šį nusikaltimą.

1961 metų vasarį besivystančių tautų švietimui skirtas Tautų draugystės universitetas Maskvoje buvo pavadintas Patrice’o Lumumbos vardu, jame mokėsi ir afrikiečiai. Universiteto tikslas buvo sudaryti sąlygas studijuoti jaunuoliams iš naujai susikūrusių Azijos ir Afrikos valstybių ir taip sukurti jaunų profesionalų, simpatizuojančių komunistiniams idealams, tinklą. Vyko dekolonizacija, arabų ir Afrikos šalys paskelbdavo nepriklausomybę, tad Maskvos ir Vakarų šalių rungtyniavimas, vadintas šaltuoju karu, persimetė ir į Afrikos žemyną. Lumumbos universitete trečiojo pasaulio atstovai ne tik įgydavo praktines profesijas, bet ir buvo veikiami ideologinės indoktrinacijos. Kremlius rengė kadrus būsimoms revoliucijoms trečiojo pasaulio šalyse ir formavo savo évolués – Maskvoje išauklėtus jaunuolius. Kaip patetiškai rašė sovietinės Lietuvos poetas Juozas Nekrošius:

 

                         Virš Nemuno mėlyno,

                         Virš Kongo galingo,

                         Virš mūsų likimų –

                         Viena saulė.

 

●

 

Šiandien Kongo Demokratinė Respublika yra viena skurdžiausių pasaulio šalių, kaip ir Lumumbos laikais panirusi į chaosą, kleptokratiją, korupciją, pilietinį karą, bet traukianti pasaulio galingųjų dėmesį dėl gausių gamtos išteklių ir žaliavų šaltinių. Konge yra didžiausi Afrikoje vario klodai ir pusė pasaulyje išgaunamo strateginės reikšmės metalo kobalto, kurį bantų žmonės atranda tiesiog žemės paviršiuje. O Lumumbos danties grąžinimas Kongui vėl įaudrino diskusijas apie išvežtų iš Afrikos ir Europos muziejuose saugomų kultūrinių vertybių grąžinimą.