Jeffai Bezosai, kokia prasmė kiekvieną dieną vis labiau turtėti?
Annie Chapelier yra Prancūzijos Nacionalinio Susirinkimo narė. 2020 m. ji pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti naujų elektroninės prekybos logistikos centrų steigimą, taip stengiantis apsaugoti vietinius prekybininkus nuo nesąžiningos konkurencijos.
Jeffas Bezosas yra elektroninės prekybos platformos „Amazon“ generalinis direktorius ir turtingiausias pasaulio žmogus. Šio atviro laiško autorė užduoda klausimą: kokia prasmė būti turtingam, kai skaitmeninio kapitalizmo milijardierių keičiamame pasaulyje tiesiogine prasme tampa nebeįmanoma išgyventi?
Jeffai Bezosai, norėčiau jums užduoti klausimą. 2026 m. tapsite pirmuoju trilijonieriumi žmonijos istorijoje. Karantino metu labiausiai praturtėjote jūs, tapote turtingiausiu pasaulio žmogumi. Šiam turtėjimui nesimato galo, sukūrėte mechanizmą, kurio nebeįmanoma sustabdyti.
Turtus jums sukrovė elektroninė prekyba. Savo verslą pavadinote labai gražiai – „Amazon“. Amazonės – tai moterys, metusios iššūkį vyrų valdžiai, prisidėjusios prie būsimų pralaimėtojų, nes gynė vertybes, o ne interesus, moterys, pasirinkusios mirtį vietoj nuolankumo. Trumpai tariant, viena tauriausių ir didingiausių žmonijos apraiškų.
Norėčiau jums užduoti vienintelį klausimą: kodėl? kokia prasmė būti turtingam?
Kai išnyksta dangaus grožis, kai Elono Musko palydovai užgožia žvaigždes, kai dėl šviesos taršos dangumi grožėtis gali jau tik nedaugelis. Net kosmosas nebėra apsaugotas nuo pinigų, pinigų Elono Musko, naudojančio šį bendrąjį gėrį, lyg tai būtų jo nuosavybė.
Kokia prasmė būti turtingam? Kai pavirtom į prikaltus prie ekranų padarus, tvytinančius dabartį, feisbukinančius prisiminimus, kai kiekviena akimirka tėra tik paveiksliukas, kai bendravimas tėra apsikeitimas duomenimis, kai kiekvienas draugiškumo ženklas paverčiamas į like’ą, kai Markas Zuckerbergas perrašo žodžio „draugas“ apibrėžimą ir kuria naujus žmogaus išvaizdos ir virtualybės suvokimo standartus.
Kokia prasmė turtėti sulig kiekviena diena?
Kai pasaulis padengtas platformų kubeliais, leisiančiais dar greičiau gauti daiktus, be kurių puikiai gyvenome, kol mus įtikino, kad jų mums reikia. Kai mūsų troškimams nebeliko laiko egzistuoti, nes jie iškart patenkinami, kai jūs, Jeffai Bezosai, mums peršate mintį, kad galime turėti viską.
Bet viską turite jūs – ne tik esate toks turtingas, kad tai jau nieko nebereiškia, bet ir turite galią kurti mūsų ateitį, ateitį, kurios mes nebegalime rinktis. Jūsų kariauna didėja kas valandą, kiekvienas naujas vartotojas yra naujas jūsų kareivis, vienam kritus, dešimt, šimtas kitų iškart jį pakeičia, iškelia jūsų vėliavą, ir kiekvienas yra pasiryžęs mirti, mirtis tampa nebesvarbi, nes jis trokšta pasiekti galutinį vartotojo pasitenkinimą: bevertį, niekingą, tuščią.
Kokia prasmė ir toliau turtėti? Kai kasdien sunaikiname vis daugiau šio trapaus ir mažo pasaulio tam, kad jį paverstume vartojimo produktais, troškimais, frustracija, nepatenkinamais poreikiais, chimeromis?
Bet ką darote jūs, turtuoliai, dar turtingesni, visad turtingesni?
Kuriate fondus, skirtus apsaugoti šį trapų pasaulį, kurį kasdien vis labiau naikinate, skirtus padėti vargšams, kuriuos kasdien darote vis labiau priklausomus. Stengiatės ne nuraminti savo sąžinę, paprasčiausiai siekiate suklaidinti pačius patikliausius, o jų tiek daug…
Galite nusipirkti bet ką. Bet ką, ką tik galima nusipirkti, ne tik daiktus, bet ir žmones, ką ir kalbėti apie viešąją nuomonę. Sakoma, kad viskas turi savo kainą, o jums kaina nieko nebereiškia.
Kalbatės kaip lygūs su lygiais su didžiųjų valstybių vadovais, žmonių išrinktais valdžios atstovais, ir vienintelis pateisinimas tam tėra jūsų turtai.
Gyvenate nuostabioje, saugioje vietoje, toli nuo minios, žaliuojančioje, sveikoje, pesticidais neužterštoje aplinkoje, ten, kur karaliauja tvarka ir grožis, prabanga ir malonumai, toli nuo atliekų (tiek daiktinių, tiek žmogiškųjų), su bekraščiais baseinais, pripildytais skaidraus ir tyro vandens, be jokios taršos, su milžiniškomis jachtomis pasaulio grožybėms lankyti ir privačiais lėktuvais, įgalinančiais keliauti visur, visur, kur kiti nekeliauja, kad galėtumėt vienas pats užteršti tą mažulytę pasaulio dalelę, dar nepaliestą žmogaus.
Bet žmogaus nepaliestas pasaulis nebeegzistuoja de facto.
Ledynai tirpsta, vandenynai tokie užteršti, kad formuojasi dreifuojantys plastiko žemynai, gyvūnija nyksta, miestų grožį blankiai mena nebent atvirukai, miškai miršta, kaimo vietovės pasidengia gamyklų ir parduotuvių sluoksniu, trumparegių vertinamu dėl „naujų darbo vietų“. Pasaulio grožybės naikinamos viena po kitos, greitkeliai ir aplinkkeliai apraizgo praeities paminklus, kad galėtume dar geriau vartoti, mūsų peizažai virsta viena ir vienintele – prekybos centro panorama, visas pasaulis uniformizuojasi ir vienodėja. Net jūs nebežinote, kur keliauti, kur rasti vietą, nesuterštą kitų buvimo.
Bet ar visa tai svarbu! Juk jūs turtėjate vis labiau ir labiau.
Taigi, Jeffai Bezosai ir kiti ponai, ar galėtumėte paaiškinti, kodėl norite turtėti be galo? Iki kokios ribos? Ar tas noras begalinis kaip visata ir žmogiškoji kvailybė?
Ar kaip Frankenšteinas jūs esate naujieji Prometėjai, kurie, norėdami išsilaisvinti iš likimo ir dievų valios, paleido į pasaulį padarų, kurių dabar nebegalite suvaldyti ir kurie jūsų klystkeliais stumia visą žmoniją?
Ar gausiu atsakymą?
Optarim verius, quam sperarim…
reporterre.net
Vertė Mantas Jonaitis
