●

Šie eilėraščiai – iš penktojo amerikiečių poetės, 1970 m. Amerikoje gimusios taivaniečių emigrantų dukros, poezijos rinkinio „OBIT“ (2020).

●

Mano Mamos Dantys… mirė dukart: iš pradžių 1965-aisiais, visi ištraukti dėl dantenų ligos. Tada darkart – 2015-ųjų rugpjūčio 3-iąją. Dirbtiniai dantys guli dėžutėje garaže. Kai ji numirė, aš juos paliečiau, pauosčiau, rodos, nugirdau aimaną. Susigrūdau dantis sau į burną. Tačiau du dantų komplektai kėlė tik dar didesnį alkį. Kai mama mirė, pamačiau save veidrodyje, jos žodžius aplink savo lūpas, lyg spurgos pudrą. Paskutinius žodžius ji ištarė angliškai. Ji paprašė spraito. Galvoju, ar paskutinė jos mintis šmėstelėjo kiniškai. Galvoju, kokia buvo jos paskutinė mintis. Visada maniau, kad mirštančiojo žodžiai miršta kartu su juo. Dabar žinau, jog jie blaškosi, ieškodami prasmės, kad prisišlietų lyg kvapas. Mama į negilų dubenėlį rinkdavo apelsinmedžio žiedus. Kiekvieną pavasarį praeinu pro tą medį. Visada žinojau, kad širdgėlą galima užuosti. Tik nežinojau, kad iš tikrųjų tai ne daiktavardis, o veiksmažodis. Kad gali judėti.

●

Apsivelku marškinėlius,

apsimaunu darbines kelnes,

nes mirsiu.

Taip kaip sniegas krenta į savo mirtį,         

taip kaip sniegas tėra pasipuošęs lietus.

Vertė Miglė Domašiūtė