Diena su patyčiomis
Parama
Įeik į literatūros istoriją –
Tapk poeto T. T. patronu –
Prisidėk prie trečiarūšės poezijos savilaidos knygų.
Ne, neklausyk nepagaunančių kampo!
Iškeisk kavos puodelį į aukštąją kultūrą!
Aisčio premija juk negali meluoti!!!
Provincijos premijos – rimtas dalykas!!!
Dar geriau, padėk išparduoti visą 50-ies egzempliorių tiražą –
Spaustuvės sąskaita pati neapsimokės.
Tavo giminės tikrai net nenutuokia,
Kaip poeto T. T. trūksta jų gyvenimuose.
Rašytojų sąjungoj
Stoviu eilėj su knyga,
Laukiu parašo,
Man autorius šypsosi,
Matau, džiaugiasi kiekvienu skaitytoju –
O jų visi keturi!
Ir net neįtaria, ką mąstau.
Praeis keli mėnesiai,
Galbūt ir neapsidžiaugs,
Bet tikrai nesusipras,
Kad man šypsojos.
Prisiminus po vieną eilėraštį iš naujausių kelių poetų rinkinių ir vieną romaną
Štai net Andrius Jakučiūnas [...], kad mestų gerti, parašė romaną apie alkoholį. Ir sėkmingai metė. Įdomu, ar toksai poveikis persiduoda ir skaitytojams. Jei taip, baisu, kad kitas A. Jakučiūno romanas nebūtų apie seksą.
Kęstutis Navakas, „Du lagaminai sniego“
Nežinau, ar lietuvių poetams šiais laikais
Sekso trūksta
Ar jo per daug,
Bet tikrai ne reikiamas kiekis
Kokybiškai erotikai.
Nors ką čia poetai,
Prozininkai – ir tie
Nebesusitvarko…
Instrukcija, ką daryti su prastais eilėraščiais (rasta stalčiuje)
Paimkite prastą eilėraštį apie meilę,
Išmokite tris keturis gitaros akordus,
Įkurkite grupę „Vestibiulis“.
Ars ars poetica
Ars ars poetai poezijos meną,
Visi per tą pačią dirvą
Skirtingomis trajektorijomis
Ir kiekvienas įsivaizduos, kad būtent jo vagoj
Kažkas išaugs.
Diena su patyčiomis
Pribraukytos eilutės, paraščių pastabos,
Kurių pats nebeįskaitau
Ir antrą kartą to paties neįžvelgiu,
Šaiposi iš manęs, šaipaus iš savęs
Ir galvoju, kaip čia išsisukus,
Nes dedlainas juk spaudžia…
Biurokratija, arba Profesinis alkoholizmas
Kurso draugui
Paskendęs popieriuose šešėlis,
Išgerto alkoholio nefinansuoja
Jokios tarybos,
Bet finansuoja projektus
Kai kuriuos…
Lūpos apžiojusios butelio kaklelį,
Užuot bučiavusios mylimosios kaklą,
Kurį dabar gelia uodai.
Savo jausmus užmėtys vyno kamščiais.
Perskaitytos knygos
(Kęstučio Navako eilėraščiui „Neperskaitytos knygos“)
Perskaitytos knygos moja man iš pavėsių, giriasi įlenktu kampu, pageltę jų lapai kelia šypseną.
Perskaitytos knygos valosi mano pirštų atspaudus, neapsiriboja vienu mylimuoju, ir aš linkiu joms sėkmės.
Perskaitytos knygos leidžias žemyn gondoliniais keltuvais, laisto kitus laukus savo spaudos ženklais.
Perskaitytos knygos šoko šalia mano ėdžių, šoks ir šalia mano urnos.
●
Magija, antgamtiniais dalykais, dievais šiaip netikiu, bet sutikau, kaip ji prisistatė, burtininkę. Nori, sako, stebuklą parodysiu? Noriu, sakau.
Ir pavertė mano langą vitražu. Kaip bažnyčioj, tik be šventųjų. Jau tiki? – klausia. Ne, atsakau, fuksas buvo.
Prieinam prie antro lango, o ten jau visai kitas horizontas. Šviesesnis, gyvesnis, gal net šiems kraštams nebūdingas. Jau tiki? – klausia. Ne, atsakau, davai, užtvirtink, tik langų kambary daugiau neturiu.
Prieina ji prie manęs, beveik kakta prisispaudžia, nemirksi. Aš sumirksiu. Ir viskas, jaučiu, kad many kažkas vyksta.
– Na, tai stebuklais tiki?
– Ne, bet šituo patikėsiu.
●
Pasirodo, prie vartų stovinčios šventosios mergelės
Ne tokios ir šventos:
Gašliai nužiūrinėja mano sielą,
Privačiausią kūno dalį,
Su kuria net pats nespėjau dorai susipažinti.
Man nejauku, aš sakau, jūs permatot mane kiaurai.
No shit, Šerlokai, sklandai prieš mūsų akis,
Tik nuodėmėm gali pridengti savo nuogumą.
Kostiumuotas žengiu pro vartus.
