Karo poringės
Niujorko poeto Charleso Bernsteino (g. 1950) War Stories pirmąkart publikuotos dienraštyje „The Philadelphia Inquirer“ 2003 m. kovo 31 d., vėliau įtrauktos į rinkinį Girly Man (2006).
Karo poringės
Karas – tai prozos ekspansija kitomis priemonėmis.
Karas – tai, kur tau nereikia atsiprašinėti.
Karas – logiška moralinio tikrumo išdava.
Karas – tai grožiu neapdovanotųjų ginčo sprendimas.
Karas – tai triratukas į dangų ir ekspresas į pragarą.
Karas – tai arba nesugebėjimas bendrauti, arba pati tiesmukiausia išraiškos forma.
Karas – pirma išeitis, kurios griebiasi niekšai.
Karas – įstatymiška bejėgių teisė priešintis galingųjų smurtui.
Karas – haliucinacija, kaip ir taika – tik įsivaizduojama.
„Karas yra gražus, nes papliūpos, kanonados, paliaubos, kvapai ir puvimo smarvė jame susilieja į simfoniją.“*
„Karas – tai jis sprendžia, kaip turi būti kariaujama, kai turi būti kariaujama.“
Karas nėra jam besipriešinančiųjų teisingumo pateisinimas.
Karas – tai kiti žmonės.
Karas – tai žygis po kapines.
Karas – tai gamtos sakymas „ar nesakiau!“
Karas – tai „japonizuotas senasis 6-osios aveniu glžn.“**
Karas – nenoriai steigiamas teisingumas ir nesąmoningas laisvės garantas.
Karas – tai dingsties radimas.
Karas – žlugusi patrioto svajonė.
Karas – lėta idealizmo mirtis.
Karas – realpolitik seniams ir šiurkšti tikrovė jauniems.
Karas – pragmatizmas nežmogišku veidu.
Karas valstybei tas pats, kas žmogui – neviltis.
Karas – tai kelio pabaiga praradusiems orientaciją.
Karas – tai eilėraštis, kuris bijo savo šešėlio, bet trūks plyš nepaliaus.
Karas – tai vyrai, virtę plienu, moterys – pelenais.
Karu nepaaiškinsi karo, bet juo retai ką paaiškinsi.
Karas – tiesos auka, lygiai kaip tiesa – karo auka.
Karas – tai nuogųjų atsiteisimas.
Karas – politikų opijus.
Karo ir kompromiso santykiai – kaip sergamumo su mirtingumu.
Karas – poezija be skambesio.
Karas – tai žemės pilnatvės išdavystė.
Karas – tai karštinė, penima krauju.
Karas – lyg gorila prie telegrafo: ne visuomet geriausias pasirinkimas, bet kartais vienintelis.
Karas – Tanato tąsa, ir niekas daugiau.
Karas – vyresniosios kartos būdas atitaisyti jaunystės klaidas.
Karas – moralus, taika – etiška.
Karas – galutiniausia pramoga.
Karas – tai pasipriešinimas čia ir dabar.
Karas – kapitalizmo ribų bandymas.
Karas – neišvengiamas klasių kovos produktas.
Karas – technologijos dėdė.
Karas – dingstis šūsnims blogos antikarinės poezijos.
Karas – engiamos liaudies teisė.
Karas – naujienos, kurios lieka naujienom.
Karas – pagrindinis revoliucijos, kurios niekada nepavyks įvykdyti, ginklas.
Karas apsimoka tiems, kurie neturi ko prarasti.
Karas – tai siurrealizmas be meno.
Karas ne laimimas, bet išgyvenamas.
Karas – du blogiai, naikinantys gėrį.
Karas – proto atsisakymas dėl principų.
Karas – pasiaukojimas dėl idealo.
Karas – tikrovės išniekinimas.
Karas neteisingas net tada, kai teisingas.
Karas – tai mirusiųjų kerštas gyviesiems.
Karas – kerštas ne tokiam žmogui.
Karas – tai pajuodusio vaiko, išraudusios moters ir pamėlusio vyro šauksmas.
Karas – tai bejėgystė.
Karas yra netašytas.
Karas – tai paskelbta vienos valstybės kova prieš kitą, bet drauge ir nepaskelbta valstybės prievarta prieš savus.
Karas – ne nuodėmė, kai gini laisvę; nuolaidžiavimas – ne dorybė, kad ir siekiant apsaugoti save.
Karas – didžiausias tironijos priešas.
Karas – didžiausias tironijos draugas.
Karas yra sprendimas; tačiau kokiõs problemos?
Karas – tai žirgas, pažabojęs savo raitelį.
Karas – neadekvatus žmonių visuomenės simbolis.
Karas – geriausias būdas pakurstyt blėstančias senos nesantaikos plėnis.
Karas – tai kova dėl beširdžių ir bepročių žmonių širdžių bei protų.
Karas – istorija, kurią pasakoja nugalėtojai.
Karas – civilizacijos mirtis civilizacijos dėlei.
Karas yra tikslas, pateisinantis pramanus.
Karą sukelia turčiai, o moka vargšai.
Karas – tai ne metafora.
Karas nėra ironiškas.
Karas – tai serijinis nuoširdumas.
Karas – šachmatų partija, raižoma kūne.
Karas – taktinė prievarta dėl strateginio dominavimo.
Karas – tai tarptautinės batalijos abejingumui dėl savo krašto pridengti.
Karas – tai įsisiautėjęs velnias.
Karas – vienintelė mūsų viltis.
Karas – mūsų paveldas.
Karas – mūsų palikimas.
Karas – mūsų teisė.
Karas – mūsų pareiga.
Karas pateisinamas tik tada, kai stabdo karą.
Karas nesibaigia net tada, kai baigiasi.
Karas „galop“.
Karas yra atsakymas.
Karas čia.
Karas šitai.
Karas dabar.
Karas – mes.
Vertė Andrius Patiomkinas