Iš Amerikos
Sietlas pasitinka lietuvišku oru – žema temperatūra net vasarai, debesys, vėjai nuo vandenyno ir dargana. Sietlas – „Microsoft“, „Amazon“, „Starbucks“ ir „Boeing“ sostinė, technologijų gigantų, hipsterių, alternatyviosios muzikos miestas – yra draugiškas žmogui ir panašus ne į Amerikos, bet į Europos miestus.
1962 m. išleistoje ir didžiulio populiarumo sulaukusioje knygoje „Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“ Johnas Steinbeckas aprašė pasikeitusį savo jaunystės laikų Sietlą – „nedidelį, bet erdvų miestą su daug medžių ir sodų, su namais, derančiais prie jį supančio kraštovaizdžio“. Dabar – „visur, kur tik bepažvelgsi, matyti pašėlęs augimas, primenantis piktybinio auglio plėtimąsi. Buldozeriai šlavė žalius miškus, o likusį laužą stūmė į krūvas sudeginti. Nuo medžių nudirta balta mediena gulėjo išilgai pilkų sienų. Kažin kodėl pažanga labiau primena griovimą?“ (John Steinbeck, Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos, iš anglų kalbos vertė Arvydas Malinauskas, Vilnius: Jotema, 2021, p. 209). Dabar viskas kitaip. Gausūs miesto centre kylantys dangoraižiai, apsupti žalumos, yra pavyzdys kraštovaizdžio architektams. Miestas turtingas, nes jame daug labai turtingų ir gausiai švietimui ar medicinos tyrimams aukojančių filantropų. Kai kurių Vašingtono universiteto pastatų statybą finansavo Billas Gatesas ir Paulas Allenas (paminiu tik žinomiausius). Allenas, sužavėtas Jimi Hendrixo muzikos, Sietle dar įkūrė Populiariosios kultūros muziejų.
Gyvename globaliais laikais, tad ir infliacija yra globalus reiškinys. Kai prieš ketverius metus buvau Amerikoje, kainos ten buvo kitokios. Net ir brangioje Kalifornijoje, kurioje dėl aukštųjų technologijų kūrėjų susiklostė tokia situacija, kad būsto neišgali išsinuomoti net neblogas nuolatines pajamas gaunantys vidurinės klasės amerikiečiai, viskas buvo gerokai pigiau.
Diskusijos, vykstančios JAV spaudoje, sukosi apie šaudynes Teksaso mokykloje ir ginklų kontrolę, infliaciją, būsto nuomos, maisto produktų ir benzino kainų kilimą. Praktiniai žingsniai, kuriuos pasiūlė prezidentas Bidenas norėdamas sustabdyti kainų augimą, yra panašūs į tuos, kuriuos siūlo Europos politikai: „investicijos į šalies infrastruktūros kūrimą“, „vaikų ir senjorų apsauga“, „vaistų kainų kontrolė“ ir pan. 2021 m. patvirtintas Amerikos gelbėjimo planas, kuriam buvo skirta 1,9 trln. dolerių, paskatino infliaciją – vasaros pradžioje ši pasiekė 8 proc. („Biden Sees Little Power to Cut Prices“, The Wall Street Journal, 2022-06-02).
Autoriaus nuotrauka
Atminimo diena, kai yra pagerbiami kariai, žuvę už šalį, šiemet amerikiečiams sutapo su savaitgaliu ir jie turėjo net tris laisvas dienas. Milijonai amerikiečių išskubėjo pas gimines arba į vasaros namelius kepti barbekiu, tuo tarpu degalų pardavimo kompanijos pakėlė kainas iki 5 dolerių už galoną. Amerikiečiams automobilis yra būtinybė (bent jau daugeliui pietinių ir Vidurio Amerikos valstijų gyventojų, nes, tarkime, Memfyje jokio viešojo transporto, išskyrus autobusus, išvežančius neaiškią publiką į priemiesčius, nėra). Praeitais metais Ohajo valstijoje benzinas kainavo apie 1,65 dolerio už galoną, dabar – 4,60 dolerio. Karas Ukrainoje ir apribojimai, įvesti naftai iš Rusijos, taip pat turi įtakos, tad jau pasigirsta balsų apie JAV naftos eksporto ribojimą. Maisto produktų kainų augimas pastebimas visur. Lietuviai, kurie ir gerais laikais, kitaip negu amerikiečiai, paklausti, kaip gyvena, dažnai atsakydavo aimanuodami dėl gyvenimo sunkumų, dabar turi kuo skųstis. O galbūt tai tik į naudą? Turint omenyje išmetamą nesunaudotų produktų kiekį, tonas plastiko ir kartono, į kuriuos vyniojami produktai, tai, kad amerikiečiai į prekybos centrą arba parką porą kvartalų važiuoja automobiliu.
Kita vertus, darbo rinka Amerikoje taip pat išaugo – nedarbo lygis JAV yra tik apie 3,6 proc. – mažiausias per pusšimtį metų. Didžiulės statybos Sietle ir Vakarų pakrantės miestuose tai patvirtina. Kai kurie vidutinio dydžio Amerikos miestai, tokie kaip „muzikos miestas“ Nešvilis, pastaruoju metu sulaukia didesnio iš didmiesčių atvykstančio gyventojų skaičiaus, ir jų masinis atvykimas kelia nekilnojamojo turto ir nuomos kainas.
Kitas Amerikos miestas, kurį aplankiau, – karštas ir tvankus Memfis, garsus tuo, kad jame karjerą pradėjo Elvis Presley, buvo nužudytas Martinas Lutheris Kingas, yra gaminamas „kukurūzinis“ viskis ir kepami geriausi Amerikoje barbekiu. Jauti, kad tai tie pietūs, kuriuos aprašė Trumanas Capotė ar F. Scottas Fitzgeraldas. Pietūs – saulės užlieti namai, ryški šviesa, nuo kurios paskausta akys, automobiliai, kurie tvoskia karščiu ir kurių vairuotojams siūloma nesignalizuoti (žmonės čia nervingi ir turi ginklus), apsnūdusios betoninės miesto gatvės. Memfyje, kitaip negu Sietle, didžiuliai namai miesto centre gana apleisti, miesto centras tarsi atiduodamas laiko malonei. Prasideda nuosmukis, į centrą keliasi vargingesni gyventojai, energija skiriama naujų brangesnių rajonų prie Misisipės ir jos užutėkių plėtrai, prekybos centrams priemiesčiuose, naujiems namams su pievelėmis.
Trumpas pastabas baigčiau Johno Steinbecko žodžiais: „Europoje dabar populiaru aptarinėti amerikiečius. Kiekvienas tariasi juos gerai žinąs. Šis užsiėmimas ne mažiau patinka ir mums. Daugybę kartų bendraudamas su savo tėvynainiais, grįžusiais iš trijų savaičių kelionės po Europą, girdėdavau juos užtikrintai apibūdinant prancūzus, britus, italus, vokiečius, o labiausiai – rusus. Savo kelionėse aš greitai pastebėjau skirtumus tarp vieno konkretaus amerikiečio ir visų amerikiečių. Jie taip skiriasi vienas nuo kito, kad atrodo kaip visiškos priešingybės“ (p. 278).
