Bukinistės istorijos (3)

 

25.

– Sveiki, norėčiau grąžinti knygą, užvakar pirkau.

– Aha, pamenu. O kas nutiko? Vis dėlto sunkiai įskaitomas šriftas?

– Ne dėl to. Ne. Matote… Čia apie meilę… Trise. Man nebeaktualu. Savo atšokau jaunystėj.  

 

26.

Į knygyną užsuko jauna mergina. Apsidairė. Tada nedrąsiai prisiartino prie prekystalio ir paklausė:

– Klausykit, gal galit man padėti?

Pamačiusi, kad linktelėjau, ėmė dūsaudama pasakoti:

– Ieškau knygos. Tėčiui. Jam šiek tiek virš 40 metų. Neseniai išgyveno krizę. Nėra skaitęs jokių kitų knygų, išskyrus „Mažąjį princą“. Patiko. Paprašė manęs, kad pasiūlyčiau ką nors. O aš nežinau ką. Per didelė atsakomybė. Galbūt kažkas patiktų ir pradėtų skaityti knygas.

– Tai dabar man permetat tokią atsakomybę? – nusijuokiau.

Pradėjau naršyti lentynose. Tarsi pirmą kartą. Nesvarbu, kad knygų katalogas gerai nusėdęs atmintyje – kartais ranka greičiau suranda už galvą. Matyt, ranka kliudė bukinistą Joną, nes ir šis išsijudino, įsiterpė į pokalbį:

– O gal jūs padovanokit kažką, kas jums pačiai patinka?

– Kad nežinau…

– Arba kokį Daną Browną! – įsiterpė vienas iš nuolatinių knygyno lankytojų.

– Na, tik jau ne Daną Browną, – atkirtau. (Ne todėl, kad kas nors būtų labai blogai su Danu Brownu, bet nujaučiau, kad čia ne tai, ko reikia.)

Kol Jonas diskutavo su mergina ir lankytojais apie knygas kandidates, ranka atrado TĄ knygą. Padaviau. Mergina pavartė, paskaitinėjo, Jonas tuo tarpu pabumbėjo, kad galgi ne, reikėtų ko nors kito, bet ji šyptelėjo ir pasakė:

– Na, taip ir žinojau, kad tiesiog reikėjo pas jus užeiti. Pasiūlėt knygą, kurią ir pati užsinorėjau perskaityti, – susirado piniginę ir priėjo susimokėti.

– Ateikit po to ir papasakokit, ar patiko tėčiui, – įsiterpė kitas nuolatinis knygyno lankytojas. 

– Būtinai. Galbūt prie to paties ateisiu ir dar vienos rekomendacijos, – šyptelėjo, pasičiupo knygą ir išėjo pro duris.

Taip dabar ir sėdim, laukiam. O kažkur kitur sėdi vyras ir skaito Arto Paasilinnos „Zuikio metus“. 

 

27. Šilumėlė

 

Užsuko labai neįprastai laimingas vyras. Manytumei, kad net strakaliojo po visą knygyną, kol galiausiai atstrakaliojo iki prekystalio ir pareiškė:

– Nu kaip jauku pas jus!!

– Aha, tikrai, – atsakiau su 80   % mažiau entuziazmo nei lankytojas. Kažkam rytas juk.

– Mačiau, kad turit „Norėčiau mokėti daryti stebuklus“!

– Turim, štai, – padaviau.

– Tik šitą leidimą? O gal senesnį?

– Šiuo metu tik šį.

– Nieko, tiks. Net labai,– prisispaudė knygą prie krūtinės, sakytumei, apsikabino (visas išsišiepęs).

Nespėjus net pagalvot, iš kur šitiek džiaugsmo gali trykšti, ėmė pasakoti:

– Šitą knygą praganiau prieš 14 metų. Vis tikėjausi atrasti, vis neperleido, paskui perleido ir praleidau progą įsigyti. Galiausiai atradau pas jus, tai draugams pasakiau, kad jaučiuosi kaip keliaudamas į pasimatymą. Tikrai, ir labai pasisekusį, – dar labiau suspaudė knygą rankose, matyt, tikrindamas, ar neištrykš.

Paskui apsisuko ir išstrakaliojo iš knygyno.

Na, ir kaip nesišypsot?

 

28. Verbų sekmadienis

 

Į darbo pabaigą užsuko moteriškė. Nuvarvėjusiu blakstienų tušu. Žvilgtelėjau pro langą – oras puikus.

Pašmirinėjo aplink, galiausiai priėjo prie prekystalio ir pasakė:

– Norėčiau, kad parekomenduotumėt kokią nors saviugdos knygą.

„Šūdas“, – pagalvojau. Ne todėl, kad iš visų įmanomų pasaulio vietų ji pasirenka knygyną, bet todėl, kad pasirenka knygyną, kuriame dirbu aš, nė velnio nenusimananti apie saviugdos knygas.

Ilgai rausiausi lentynose, kol galiausiai labai atsargiai pasiūliau tris variantus:

– Štai čia tokia bendresnė knyga – apie sėkmę ir kaip pasiekti tai, ko trokštate. Kita – apie tai, kaip atrasti santarvę santuokoje. Na, o ši – labiau į dvasinę pusę – apie moterišką dvasingumą ir jo galybę.

Galvoju, nu, gal kas nors tiks ir gausiu atsakymą, kur glūdi ta saviplakos priežastis.

Moteris apžiūrėjo visas knygas, paskaitinėjo aprašus, pakėlė akis ir pareiškė:

– Paimsiu visas.

 

29.

– Oho, kiek daug gerų knygų. Ar kažkas atsisakė savo filosofijos knygų?

– Aha. Mirė, – paaiškinau.

– Kaip manote, ar ant antkapio iškalė – „Liūdi artimieji, džiaugiasi bukinistai“?

 

30.

– Sveiki, ieškau vienos knygos, gal galite padėti?

– Taip, sakykite.

– Neseniai feisbuke ant sienos pamačiau jūsų įkeltą knygą, tai susidomėjau.

– Aha, gal pamenate knygos pavadinimą?

– „Anglai neverkia“.

Imu ieškoti knygyno sistemoje – nieko.

– Ar tikrai pas mus matėte?

– Taip, dar, pamenu, toks raudonas viršelis buvo. Labai sudomino.

Gūglinu. Nėra tokios knygos. Apskritai. Imu į knygyno sistemą vesti po vieną žodį. Radusi plačiai išsišiepiu, nes ne anglai neverkia, o angelai. Atnešu knygą. Paduodu. Moteris sutrikusi pavarto, grąžina:

– Ai, tai tiek to tada…

 

31. Smagiausi autorių pavardžių MIX’ai

 

– Galbūt turite Šarlio Boldererio?

– Kur čia kažką Bulgakòvo galiu rasti?

– Draugė rekomendavo paskaityti ką nors Simonos Bevojėr, ar galit patikrinti katalogą?

– Norėčiau kokios klasikos. Gal Voltáiro kokio paskaityčiau. 

– Ar jau turite Vaisètos naujausią knygą?

 

32.

Nugirdau dėl knygos besitariančią porą:

– Kiek čia tėra tie 3 eurai, gi 10 litų, reikia imt.

 

33.

– Gal turite knygų apie tai, kaip auginti vaikus?

Padaviau kelias. Prisėdo pavartyti. Paskui sudėjo visas į lentyną, vėl priėjo:

– O gal turite apie sodininkystę ir augalų auginimą?

 

34.

– Man baltos kavos ir meduolį. Tuojaus grįšiu.

Išėjo į tualetą.

Grįžo.

– Pavyko? – klausia.

– O jums? – paklausiau.

Nejaukiai patylėjom. Pasiėmė kavą ir nubidzeno prie tolimiausiai esančio staliuko.

 

35. Parulskis – naujasis tinderis

 

Į knygyno puslapį gavome pranešimą:

Sveiki, ar galėtumėte suteikti šiek tiek informacijos?

                                                            Sveiki, klausom.

Ar galėčiau pabendrauti su jūsų S. Parulskio eksperte?

                                                              :D bendraujate.

Puiku. Viskas labai paprasta. Pasiūlėte man

kelias Parulskio knygas. Aš jums noriu

pasiūlyti nueiti į pasimatymą :)

 

36.

– Sveiki, „Mint Vinetu“ knygynas klauso.

– Sveiki, ar turit Jurgio Kunčino „Tūlą“?

– Deja, šiuo metu neturime, – iškart atsakiau.

– ANE. IŠ KUR ŽINAI, LEISK TAVĘS PAKLAUSTI?!

Nespėjus pasisakyti, pašnekovas toliau meiliai rėkė į ausį:

– TAIGI GIRDĖJAU, KAD NEPATARŠKINAI KLAVIATŪROS!

Padėjo ragelį.

 

Nuo to laiko kiekvieną kartą, kai neturime knygos, padedu telefoną prie klaviatūros ir labai garsiai PATARŠKINU.   

 

37.

– Sveiki, o kas yra „Mint Vinetu latė“?

– Sveiki, kava su kondensuotu pienu.

– Aha, o kas ta „bukiu…nisk…e“?

– Bukinistų kava. Stipresnė kava, didesnis espreso shotas.

– A. O kas yra „Alice in Wonderland“?

– Kakava su daug visokių priedų.

– Kokių?

– Pabarstukai, zefyrai, plakta grietinėlė, guminukai…

– O, guminukai?

– Taip.

– O genmai… gen…

– „Genmaicha“ – žalia arbata su ryžiais.

– O „Rooibos“?

– Raudona arbata.

– Matau, kad turite mačios arbatos.

– Ne, čia arbata matė.

– O kuo čia skiriasi? Nors nesvarbu, gal turit mačios latės?

– Ne, tik mačios limonado.

– Ai, matau, su kuo limonadai šitie?

– Kofeinu.

– Supratau, o turit su kokiu kitu skoniu?

– Tik tai, ką matote.

– O gal turite knygą…

– Taip?

– „Vėtrų… kalnas“.

– Neturime.

– Iš kur žinote? Taip greit atsakėt.

– Brontės gan retai atneša.

– A, o pas jus atneša knygas žmonės, galima nusipirkti ar tik vietoje skaityti?

– Taip, knygų kainos nurodytos ant knygos paskutinio puslapio.

– O, kaip įdomiai… Tai gal aš latę paimsiu.

– Gerai, kokią? Šaltą ar karštą?

– O gal čailatės turite?

– Ne, neturime.

– Šaltą tada gal. Kokio pieno turite?

– Sojųvanilėsmigdolųavižųpaprasto.

– Jūs labai greitai kalbate, gal galite pakartoti?

Pakartoju.

– Sojų vanilė. Tai čia saldžiau?

– Taip.

– Gerai, paimsiu.

– Vietoj ar išsinešti?

– Į išsinešimo puodelį… Bet aš vietoj būsiu.

Gaminu.

– Aš jus turbūt šiek tiek nervinu, bet gal dar galite wi-fi kodą pasakyti?

 

38.

Į knygyną užsuko moteris su 2 charizmatiškais jaunuoliais.

– Sveiki, norėčiau jums atiduoti knygą, nebereikia.

– Ačiū, paimsime.

Žvilgteliu į pavadinimą – „Kodėl gražiems gimsta mergaitės“.

 

39.

Vaikšto paauglės po knygyną, labai giliai filosofuoja apie knygas. Viena sako:

– Mano mama tai visai nesveika, turi kokias 7 „Petro imperatorės“ dalis.

 

40.

– Sveiki, norėčiau kavos su sukiršintu pienu.