Baltiškos vizijos
Baltiškos eilės
Tautosakinis
vienatvė
akla sesuo
vėjas
apkurtęs
brolis
po kojom
klampus
molis
gelmėse
begulįs
senolis
ruduo
dieverėlis
danguos
tiesia
žvaigždynais
kelią
mamužė
Mėnulio
ūkuos
audžia
skrandelę
sustingdžius
kraitį
miglų
migluže
miglosiu
baltai
aukštybių
erdvėj
žvaigždynų
patalą
klosiu
2007
Joninių naktį
Devyni kupolės žolynai
Ateitį spės laumės lūpomis
Prie laužo Joninių naktį,
Pakvipusią dūmais.
Oi, kupole, kupolėle,
Kupolylia trumpiausią naktelę…
Margaspalviai Joninių vainikai
Galvą apjuos žolynais –
Visatos ratu nuo raganos kėslų,
Nuo piktos akies nužiūrėjimo.
Oi, kupole, kupolėle,
Kupolylia šviesią naktelę…
Vidurnaktį prausia rasa.
Ieškosim paparčio žiedo,
Gyvybės vandens pasisėmę
Iš tamsžalių miško šaltinių.
Oi, kupole, kupolėle,
Kupolylia laimės naktelę…
2004
Baltiškos vizijos
1. Karalystė
Žemės klajoklių tauta –
Baltų balta karalyste,
Pasakoj tu užburta,
Rūko šydu apgaubta,
O lyg saulės blyksnis.
Baltų genčių karūna
Pykčio audroj nublanko –
Atplaukė kraujo puta
Į melagingą krantą.
Virtusi keršto auka,
Baltų šviesi karalyste,
Gulbės plunksna balta,
Iš debesų numesta
Leidžia viltims išlikti.
Dvylika brolių tvirtų
Juodvarniais sklando.
Sesė šaukia vardu –
Atsako jau neberanda.
Saulės svajoklių tauta –
Baltų balta karalyste,
Nevirsk smulkia moneta,
Gaubta apgavysčių…
Tikiu, vieną dieną sugrįši,
Skambi, jauna ir tvirta.
Kaip saulė pavasariais grįžta.
2. Ugnis
Balta baltų ugnis išdegins
Negandų tamsą,
Pasklidusią pasaulin.
– Tebūna taip.
Balta baltų ugnis
Nuskaidrins sielą,
Vilties nušviestą,
Tikėjimo pakeltą
Į erdvę baltą.
– Tegul išsipildo.
Balti šyvio karčiai
Iššluostys tolius.
Žalčiai, žiedais surizgę,
Švelniais liežuviais
Nulieš padangę.
– Tegul įvyksta.
Ugnis skaidri, balta
Įsiliepsnos į baltumą –
Švarią erdvę.
– Tebūna taip.
Baltas baltų žyny,
Sudėliok sukapotą žaltį.
Ištark burtažodį.
– Tegul išsipildo.
2005
Septyni šienpjoviai
Iš septynių pabudo trys –
Jiems Žemės pievos neberūpi.
Į dangų dairos šienpjovys,
Nakties tyloj išbraidęs upę:
Prabustų broliai septyni –
Šilta liūtim patvintų lankos,
Sušvistų dalgiai žvaigždėmis,
Į žemę ašmenis įlenkę.
Erdvė neskendėtų rūkuos,
Jei žvaigždžiaakiai sau miegotų…
Iš septynių prabudo trys –
Šienauja dangų ūkanotą.
2004
Pilis
Esu viduramžių pilis.
Mano menėse
šnabždasi
kunigaikščiai,
žvangina ginklus
kariai, matuojasi
šalmus ir skydus,
sakalus tupdo
ant riešų ir ošia
pergalės juoku…
Dega pavojus
protėvių laužuos,
kviečia ginti Tėvynę.
Šlama lino suknelės,
glausdamos geležies
grandžių marškinius,
atsisveikinant amžiams…
Mano kuoruose
supasi vėliavos:
į vėlių kalnelį
atritina atminimų
bangą…
Šiandien esu pilis:
be bokštų,
be ragų gausmo,
užgesusių
laužų nuodėguliais
žvelgiu į nykstančią
gentį…
G r į ž k i t!
2011
Laimės ieškančiai…
Laume,
Nelaimes lėmusi,
Lietuva Lietuvėle…
Leki į lietų
Vargo sulyta,
Netekčių ir pavydo,
Ir nevilties…
Moterėle,
Anksti rytą kėlusi,
Su vilties rožiniu
Dienos darbuos…
Nepriteklių ir baimės
Genama iš namų,
Ieškai svečioj šaly
Duonos skalsesnės
Ar sielos ramybės…
Per amžių amžius…
2003