Pudelis nakčia
Pudelis nakčia
Grįžau prie lango į tą pačią vietą
Atėjo šuo, prie kojų atsisėdo
Ledinės durys šaldo vasaros romano rankraščius
Ledinės akys žiūri
Palenkia ant kelių galvą
Tas pats barmenas įpila arbatos
Prakirstas skruostas, barzda, žalios akys
Į jas žiūrėjo moterys rugpjūtį
Pasilikau atsarginį žvilgsnį
Kai saulė patekės, ateisiu čia
Su baltu pudeliu nakčia
Ant akmenų padėsiu galvą
Žiūrėsiu gersiu negirdėtą kalbą
Srove ištiškusią, aptaškiusią mane
Aš šlapias, aš laimingas
Baltas pudelis nakčia
Aš ieškojau debesų
Aš ieškojau debesų
Nepasiekiamų nereikalingų
Pamečiau mintis jausmus
Žingsnius atgal
Saulė liko už stiklinių durų
Ir varnėnas grafikos lakšte
Buvo juodas
Jie bučiavosi gatvės
kampe
Jausmas liko selfyje
Beginklis nuogas
Lijo. Jei vanduo – tiesa
Perlijo nuogai
Sužvarbo kaulai
Šimtas žingsnių lig namų
Aš ieškojau debesų
Ramunės Pigagaitės nuotrauka
Cranberry juice
Ant raudono kilimo
Šviesa ir žarijos
Tavo plaukai pasišiaušę
Tavo akys rudos
Tu gatvės stulpas su skelbimais
kišenėje
Tavo viltis prikalė prie seno medžio –
nenuplėši
Telefonų skambučiai įrašyti
giliai į atmintį
Chirurgo ranka nepasiekia
Numeta skalpelį atsainiai
Tu nedalyvauji „Formulės-1“ lenktynėse
Praleidi į priekį atkaklų dviratininką
Lewisas Hamiltonas dizainerio rūbais
mina pedalus
Šita kalva paskutinė
Tu sėdi ant dangaus krašto
nukoręs kojas
Tave išmetė iš „Delta Sky“ klubo
Viršutinė ir apatinė lagamino dalis
Netelpa į „Ryanair“ dėžes
Tavo plaukai pasišiaušę
Tu šlapias iki alkūnių
Tai tik cranberry juice
Sakai
Tikrai? Cranberry juice
Nesilenk
Gatvių dvasia atsisuka, kai eini
Atsargiai siaurais stikliniais bortais
Žmonės stikliniai
sudūžta
Šukės įsminga giliai
Per plonus drabužius
Juoda dėmė prie metro eskalatoriaus
Delne plečiasi negyvenama sala
Uždaryk vartus į vidunaktį
Sieloj mane
Kad nepasprukčiau
Šiandien taip skaudžiai muša
spalis į batus
Griaudžia pavojai iš visų pusių
Kad nepasprukčiau kaip šuo
Laisvė jam būna nepakeliama, duria
į ilgą kaklą
Grandinėmis tempia į visas puses
Stovėk ant savo salos akmenų
Nepatraukiama nepakeliama uola
Nesilenk
Naktis Bondo gatvėje
Bondo gatvėje naktį griūva
sienos
Rankų kryžiažodžiai susipina
ir sielos
Alchemija sulydo į vieną amalgamą
Gyvus koralus,
žvaigždes, sudužusius žibintų
atšvaitus
Sirenos automobilių, juokas
Visi po vieną, visi po vieną
Įpila gyvasties į delnus
Prakala ledą į krūtinę
Tegul daužosi širdis
Užsimušdama
Į akmenis
Bondo gatvės pasažuose
ir Soho triumuose
Švelnumas
Švelnumas kvepia – tik kvapas yra
Aprodo savo kvartalus
Londono dangus vasarą
Mėlynas sprogstantis
Aptaško mane savo dažais
Nenuplausiu
Švelnumas yra tylus, atsirandantis
žodžiuose
Praskrenda nepastebėtas
Paliečia balta oda
Apdegina mėlynom akimis
Nežinai, kas buvo
Švelnumas gyvas
Jis gali eiti virš bedugnės
Gatve pakilęs tris metrus
Virš betono požemių, sielvarto
Kol nesugavo tavęs kaip peteliškės
Nutūpusios pailsėti
ant auksinių žolių
Ant gyvenimo nupiešto
Girdančio karčia pelynų mantra
Išvedančio, supinančio į labirintą tavo plaukus
Susiuvančio odą retais dygsniais
Grįžti negali
Švelnumas yra tylus
