Taip kalbėjo Ikas Vuonagalas
Jezupas Laganovskis (1920–1987) – latvių rašytojas (dešimties prozos knygų autorius) ir vertėjas (keliasdešimties knygų vertimai iš lenkų ir rusų kalbų). Šie ironiški fragmentai parinkti iš knygos „Taip kalbėjo Ikas Vuonagalas“ (Tā runāja Iks Vonagals, 1984).
(Laganovskio „Rašytojo pastebėjimų“ žr. „Š. A.“, 2013.XII.6, vertė A. V.)
●
Tėvas apie sūnų:
– Išplėšiau knygą iš jo rankų, velniop! Mokosi, mokosi… pasidarė protingesnis už mane!
●
Didelis šuo nustebo išvydęs mažą šunytį: ar tai iš tiesų šuo?
●
Paskaitykite bet kurį kalbos vadovėlį ir sužinosite, kad vienas pagrindinių kalbos organų yra liežuvis.
●
Jis buvo riboto proto, tad be aukštojo išsilavinimo nieko nebūtų pasiekęs gyvenime.
●
– Ė, kas tie sinoptikai! – išdidžiai tarė jis. – Tarsi aš be jų nežinočiau, kad po blogų orų ateina geri ir atvirkščiai: po gerų – blogi. Ir visa išmintis!
Kuo vadovautis?
– Kur dingo tie laikai, kai vertinant literatūrą vyravo sutarimas! – pakėlęs galvą nuo laikraščio reikšmingai tarė Ikas Vuonagalas. – Perskaitydavai vieną kitą recenziją, ir būdavo aišku, ko vertas kūrinys – geras ar blogas, teisingas ar neteisingas. O dabar? Visiškas sutrikimas! Štai dešimt kritikų atsako į klausimą „Kurią pernai išleistą knygą laikote reikšmingiausia?“ – jokio sutarimo: kiekvienas traukia vežimą į savo pusę, kaip toj Krylovo pasakėčioj „Gulbė, lydeka ir vėžys“.
Keli banalūs posakiai
Ne kartą esame girdėję taip kalbant žmones:
– Iš algos mašinos nenusipirksi.
– Kur nereikia milicininko šalia, jis yra, o kur reikia – nėra.
– Dabar jau ir moterys geria ir rūko kaip vyrai.
– Dabar seneliai vaikus išlaiko iki pensijos.
– Jaunystėje susitikę kalbėdavome apie merginas, dabar (senatvėje) – apie ligas.
– Per laiką sudūžta geriausi indai.
– Mirsime visi.
●
– Draugai, šiandien mums didelė šventė, – tarė pranešėjas. – Praėjo dešimt metų nuo mūsų brangaus jubiliato mirties.
Jeigu niežti…
Jeigu niežti kairė akis – juoksiesi linksmoje kompanijoje, jeigu dešinė – bus sunkus pokalbis su žmona (dėl kompanijos);
jeigu niežti kairė ausis – lauki džiugios naujienos, jeigu dešinė – gausi per ausį;
jeigu niežti kairys delnas – išloši loterijoje, gausi padorų kyšį arba netikėtai bus grąžinta sena pamiršta skola, jeigu dešinys – pasiruošk netikėtiems praradimams;
jeigu niežti kairys šonas – gyvensi laisvai, be rūpesčių, jeigu dešinys – gresia įvairiausios visuomeninės pareigos;
jeigu niežti kairė šlaunis – sulauksi padėkos arba paaukštinimo, jeigu kairė – viskas bus priešingai;
jeigu niežti kairė pėda – šokinėsi ant kito nelaimės, jeigu dešinė – kiti šokinės ant tavosios.
Kaip galima patikrinti savo charakterio tvirtumą
Paberk ant stalo saują riešutų, kelis suvalgyk ir prižadėk daugiau nevalgyti. Tada žiūrėk į laikrodį – kiek ilgai ištversi. Jeigu penkias minutes – tada tavo charakteris yra labai tvirtas.
●
Teisėjas žmones skirsto į tris kategorijas: tie, kurie sėdėjo kalėjime, tie, kurie dabar sėdi, ir tie, kurie sėdės.
Keli Iko Vuonagalo vartojami palyginimai
Kvailas – kaip tėvai, vaikų supratimu.
Trumpalaikis – kaip bendras šiuolaikinės susituokusios poros gyvenimas.
Pagražintas – kaip gyvenimas literatūroje.
Kažkas, ko negali sulaukti – pavyzdžiui, tramvajaus (troleibuso, autobuso, taksi), kai skubi.
Abejingumas – kaip valdininkas prieš lankytoją.
Nekokybiškas – kaip laikrodžio (akinių, batų, skutimosi priemonių, žiūronų, vandens čiaupų ir t. t.) taisymas.
Nemandagus – kaip kirpėjas su klientu, kai šis atsisako odekolono.
Neatitikimas – kaip šiuolaikiniai vaikai su tėvais.
Nepageidaujamas – kaip trečias vaikas latvių šeimoje.
Iškraipytas – kaip nepatikimas faktas.
Pinklus – kaip finansų sandoris.
Apie knygų skaitymą
Apie knygų skaitymą Ikas Vuonagalas padarė dvi, manding, dėmesio vertas išvadas:
1) kaip atkreipė dėmesį Plinijus Jaunesnysis, nėra tokių blogų knygų, kad skaitytojas jose nerastų šiek tiek gėrio;
2) esant tokiam dideliam pasirinkimui, galima daug skaityti, tačiau pačios geriausios (įdomiausios, vertingiausios) knygos vis tiek liks neperskaitytos.
Ar poetas gali būti garsus
ir rašyti taip, kad jo kūrinius suprastų bent šiek tiek išsilavinęs skaitytojas;
ir nerodyti savo pranašumo prieš savo truputį mažiau garsius plunksnos brolius;
ir paklusti visuomenės bendrabūvio normoms;
ir visą gyvenimą nugyventi su viena žmona, nė karto nebūti neištikimas;
ir mirdamas nepalikti neatiduotų skolų.
– Abejoju, – tarė Ikas Vuonagalas. – Ypač sunkiai įgyvendinami paskutiniai trys punktai. Net mums, paprastiems mirtingiesiems. O dar poetui. Be to – garsiam.
●
Paties nosis kreiva, o juokiesi iš kito, kurio ausys atsikišusios.
●
Vieni išgarsėja tuo, ką sukūrė, kiti tuo, ką sunaikino pirmųjų sukurta.
●
Nereikia sielotis dėl žmonos priekaištų, kad tu esi niekas. Sokrato žmona irgi visą laiką priekaištavo vyrui:
– Atsirado filosofas!
Vertė Arvydas Valionis
