Karuže, karele

 

Karuže, karele

Mums nuskirta dalia, nelemta būt šalia.

Žirgelis žvengė, dalužę drengė,

Pamojau skarele.

Ant lūpų – bučinys, gedulo vėrinys

Juosta ant kaklo, ilgesys aklas

Laukimą iškarpys.

Širdelę gels – nerims, laukti ji nenustos.

Šauksis tavųjų akių žydrųjų,

Mintimi glaus, myluos.

Atminčiai – bučinys, ašarų vėrinys

Byra į dalią, dygsniuoji kelią,

Tikiesi, mielas grįš.

Karuže, karele, dygi tava – galia,

Kulka užgauni, atimi jauną,

Nėra brangaus šalia.

 

 

Alaviniai kareivėliai

 

Jie karų kruvinų neplanavo,

Regi vieną, pažinsi ir kitą,

Juk tarsi kareivėliai iš alavo

Į metalo dėžutę sukritę.

 

Nebrangi (išmuštruoti) gyvybė,

Mirties ginklas prailgina ranką.

Paklusniai vykdys, jei įsakyta.

Melsk nemeldęs, klausa gi jų anka.

 

Brausis priekin, žudys… Apeliuoti?

Bergždžias reikalas, neturi sąžinės.

„Alaviniams“ eis akompanuoti,

Kas kišenėse šlamančius čežina.

 

Šeimininko – daiktai. Suskaičiuoti.

Sumokės ir tarnaut – pasiruošę.

Dėžės dangtį nukels koks beprotis

Ir mėsa patiekta… karo košei.