Adatos aikštelė

Jei ausyse spiegia, tai velnias su angelu barasi.

 Tikėjimų kartoteka

Televizijos bokšto švirkštas – didžiausia adata Vilniuje. Kiek ant jo smailės galėtų tilpti angelų? Šiuo klausimu ir norėtume pradėti apybraižą.

Ar angelų daug? – Apsčiai. Ar jie tarpusavyje kalbasi? – Taip, bet ne žodžiais, o tarsi telepatijos būdu, vidine kalba pasitelkdami proto sąvokas. Kiti supranta, apie ką tie du angelai šnekučiuojasi? – Ne. Geidulingi troškimai būdingi angelams? – Ne. Ar gali keli angelai vienu metu būti toje pačioje vietoje? – Ne, kaip apie šį ir kitus minėtus klausimus rašo šv. Tomas Akvinietis, vienoje vietoje gali būti tik vienas angelas.

Šokantys angelai pasirodo kiek vėliau – Kembridžo platonikų darbuose. Klausimo apie angelų skaičių adatos gale jie nelaikė beprasmiu ar nereikšmingu. Labiau pabrėžė netinkamą problemos formuluotę. Priešingai nei šv. Tomas Akvinietis, Kembridžo platonikai akcentavo tai, kad ir dvasinės substancijos pasižymi ilgiu, aukščiu, pločiu. Henry More’as traktate „Sielos nemirtingumas“ kritikavo mokslines mokyklas, neigusias erdvišką dvasinių būtybių prigimtį, ir pašaipūnus, kurie ant adatos galiuko šokančius angelus pavertė beprasmių ginčų vaizdiniu. Galime prisiminti, kad ir Antanui Baranauskui rūpėjo adatos smaigalio reikalai.

Žvelgdami į tokią gražią kompaniją, ir mes nusprendėme tarti žodį. Nežinia, ar pavyks, ypač kai mėginame aptarti specifinę Vilniaus adatą, bet tai nereiškia, kad neturime ieškoti atsakymų. Iš pradžių tinkamai suformuluokime užduotį: kiek velnių šoka ant adatos smaigalio; kiek angelų telpa ant adatos galiuko; kiek raganų gyvena ant adatos smailės?

Teigiame pirma. Nelabai aišku, kur Vilniuje renkasi velniai. Ypač vietiniai Vilniaus velniai. Paslaptis? Tiesa, dalis mūsų minimų personažų atsidūrė Kaune, muziejuje. Taigi, nepaisant akivaizdaus neaiškumo, Vilnių ir velnią skiria tik dvi balsės, o didžiausia adata Vilniuje skleidžia bangas. Kai kurie netgi išdrįsta kalbėti apie ideologinio švirkšto injekcijų vilnis. Vilnius–velnias–vilna–vilnonis–vilnija–vilnis – gi ta pati banga. Bangos vilnija, vilnys banguoja. Net ir tokia upė Vilija teka. Banguotas Vilnius. Neatsitiktinai turime reikalą su banga ar vilnimi, su Vilnija. Galiausiai, ir su paliktų bangų arba linijų pėdsakais. Imame skriestuvą, juo brėžiame apskritimą ir gauname uždarą kreivą liniją, bangą, vilnį. Koks atsakymas apie šokančių velnių skaičių, tai yra apie judančius šios kreivės taškus? Apskritimo ilgis dažniausiai yra lygus 2πr. Vadinasi, kuo tiksliau skaičiuodami pritaikysime π, kurio tęsinys po kablelio yra begalinis, tuo preciziškesnį velnių (bangos taškų) arba taško į tašką skaičių gausime pačiame apskritime.

Teigiame antra. Vilnius skelbėsi žemai skraidančių angelų miestu. Padebesiais plazdančių nepastebėjome. Be išdidžiai trimituojančio Užupio angelo – plastikiniai, pritūpę ir primenantys vieną politiką iš veidelio, geriau įsižiūrėjus. Miestą aptūpusieji ne itin dvasinės būtybės ir be teologijos licenciato, aišku. Šiaip ar taip, šitiems adatos galiuko tikrai mažoka, net ir didžiausio Vilniaus smaigalio nepakaks, kad ant jo prisėstų. Kur jau ten jiems šokti. Kita vertus, žemai tupintiems gal dar ir aukščio baimė gali būti būdinga. Teko girdėti, kad šiaip jau angelai – nematomi, vadinasi – apskritimo viduryje. Galime apskaičiuoti skritulio plotą? Pasitelkiame πr kvadratą. Ir vėl: kuo skrupulingesnis π po kablelio, tuo detalesnis angelų skaičius.

Teigiame trečia. Vilnius ir ragana? Tarsi kiek lengvesnis klausimas. Iš pirmo žvilgsnio. Aišku, kad ne visos renkasi ant adatos galiuko, bet bokšto kavinę lanko reguliariai. Turi savo kontoras – kur kas respektabiliau nei kabarotis kaip kokiems nusilaipiojusiems vorams Karoliniškėse. Ir konkurencija sostinėje ne tokia kaip kad Šilalės rajone. Raganos yra trys. Ragana ir yra skaičius π. Kaip ir skaičius 3,14…, taip ir ragana – su uodega. Tokia uodeguotos raganos genezė. Be raganos, turime dar vieną kiek primirštą lietuvišką žodį „vedmė“ – žinanti motina. Nuotaka yra ta, kuri dar nieko nežino apie šeiminį gyvenimą, tik nutuokia šiek tiek. Dar negimdžiusi vadinta jaunamarte.

Dabar slaptai ir tik Jums. Bet kuris taškas turi spindulį. Skritulio plotas priklauso nuo spindulio. Tačiau raganos vis tiek bus trys. Tiesa, yra situacija, kai raganų visai nebus. Atidžiai pasižiūrėję į apskritimo centrą, galite pastebėti skriestuvo kojelės pėdsaką, skylę. Ir jeigu smarkiai susiaurinsite spindulį, tai tikėtina, kad trys bricę užrietusios raganos įkris į šią skylę. Iš vienos popieriaus lakšto pusės jos patenka į vamzdį, o iš kitos lakšto pusės išskrenda per dūdą. Todėl mūsų pasakose raganos naudojasi kaminu. Ir jeigu atidžiai pasižiūrėsite į skrendančios raganos šluotą, pastebėsite panašumų į karvės ar kitą uodegą.

Liko keli labai įdomūs klausimai. Vilniaus televizijos bokštą ir skriestuvą sieja ta pati adata? Kokie jų tarpusavio santykiai? Ar dėvi kaukes ir laikosi atstumų bei kitų vyriausybės nurodymų? Kartu šoka? Kas juos išmokė? Visagalis choreografas? Valso ritmu? Aikštelės apšvietimas? Jeigu labai susigrūdę, tai sunku suskaičiuoti. Dar ir vardus visai neblogai būtų žinoti? Ir kaip kupranugaris pralindo? O gal mes visi dabar ant adatos sėdime? Apie tai – kitą kartą, o ir skaitytojas taip pat galėtų įsitraukti, papildyti, komentuoti, pratęsti.

Viduramžių teologijos daktarai, taip ir nesugebėję tiksliai išsiaiškinti, kiek angelų gali tilpti ant adatos galiuko, neįtinka šiandienos pasauliui. Mąstymui, kuris tiki mokslu ir naujausiais atradimais, milijardinės dalies tikslumu skaidančiais elektronų padėtį ir išsidėstymą atome. Ir dar „giliau“. Nesiimame abejoti šių skaičiavimų tikslumu ar pačiu neutronų (kad ir kaip juos suprantame ir įsivaizduojame) egzistavimu. Vis dėlto, kodėl tie, kurie tiki neutronais, save laiko mažiau ar ne tokiais patikliais kaip tie, kurie tikėjo angelais, mums – paslaptis.