Sovietų melagiena karo pradžioje

Danielius Čižiūnas (1923–2009) gimė, gyveno ir mirė Daržiapievės kaime, buvusiame Panemunio valsčiuje, Rokiškio rajone. Ūkininkas, kaimo išminčius. Apie teisinius papročius su juo kalbėjausi ir pašnekesį į diktofoną įrašiau „Versmės“ leidyklos ekspedicijos metu 2008 m. rugpjūčio 8 d. Įrašytą pasakojimą iššifravau tik 2021 m. rugpjūtį. Savo pasakojimą D. Čižiūnas pateikė kaip vietinės sovietų valdžios melagienos pavyzdį.

Karo pradžioje [1941 m. birželio mėn.] buvau pavarytas su išvežtųjų Janavičiaus ir Putrinsko arkliais. Aš vieną arklį variau. Mobilizacijai buvo tinkamas tas arklys ir vežimas. Pripažinta iš anksčiau. Mano atvarytą arklį paėmė, tai aš pėsčias iš Rokiškia parejau [apie 25 km]. Draugo arklių nepaėmė. Dujei arkliukai buva prastesni. Gal buva neįrašyti mobilizaciniam lapi. Rokišky mes tinai [buvom] apgyvendinti gal čielų savaitį. Ten gyvenam, laukem, kol tuos mūsų arklius paims kariuomenen. Tinai pritrūka pašara, tai raudavam žolį. Ataina, padalina mums laikraštėlius. Kaip vadinam – cimento maišelia rudas popierius toksai ir ant ja išspausdinti laikraštėliai. Rokiškio apskrities tas laikraštėlis, dvejų lapų. Šiokių tokių žinių. O apie karo eigų parašyta, kad Raudonoji armija jau išvija vokiečius iš Įsručia ir jau Karaliaučių baigia paimt. Kad jau apisuptas tas Karaliaučius. Mes skaitam laikraštėlį. O buva kariuomenės dalinys Rokišky, gal šimtas kareivių. Su kariškais žaliais dviračiais važinėja dvara parki takeliais. Pravažiuoja, pravažiuoja kareiviokai su tais dviračiais.

Arielkas buva, buva galima nusipirkt, katras jau norėja. Ir šio to, smulkmenų visokių taip pat, batarejų, rūkyt, žinoma. Prekiava. Buva bufečiokas toks, specialiai šitiem žmonėm. Buva daug su arkliais dvara sodi. Mūsų buva nemažai.

Mes trijuose susimetėm… Pravažiuoja kareiviokas vienas, kitas. Pamojau, ataik pasikalbėt. Jisai nulipa nuo dviračia. Tai jam porcijų užfundijam. Sakam: „Jau greit paims ir Berlynų.“ – „Ką jūs, šitam miški jau vokiečiai, nebepralaidžia.“ Už dvara į pietų, rytų pusę [buvo] toks miškas. Gal kilometras iki mišką, ne toliau. Saka: „Vokiečių miškas užimtas.“ O laikrašty raša, kad baigia Karaliaučių užimti. Aš turėjau bent keturis numerėlius, bet taip ir susivazoja. Dabar būtų labai įdomu. Labai prastas popierius, susivazoja. Ant rytojaus, kaip pasikalbėjam, ir mum paemė arklius prieš pietus. Visų arklių nepaemė. Bet kurie geresni, užregistruoti, karui tinkami, paemė.

Parengė Venantas Mačiekus