NIDA TIMINSKAITĖ

Eilės

 

nuo pohuliankos

 

pasukus pro kaliošo berniuką

jonų bokštai pokštauja

kryžiumi kaip inkaru užkabina debesį

bokštų iškirpti fragmentai

kabo apniukusiam ore

čerpių banguotas raudonumas

nupliko dangų

išmirkytą pilkuose debesyse

dažnai prayrančiuose nuo savo svorio

keistai besivadinančio lengvumu

lyginamo su plunksnomis –

kaliošo berniuko sapnu.

 

 

tymo gatvė

 

keisto užmiršto miesto griuvėsiai…

ar man užmerkus akis šis peizažas pranyks?

kraštutinumai tempiami

kaip oda ant rėmo

matau šekspyro tėvo tempiamą

ožiuko odą

glotniai priglundančią prie rankos

kaip jūsų antroji oda

kurgi dingo pirmoji?

ar antrasis gyvenimas geresnis už pirmąjį?

ar jis švaresnis ir teisingesnis?

toks pat baltas

kaip ožiuko oda?

nė kiek neprimena juodraščio?

runomis raižyta dūdele

pergrotos keltiškos senos melodijos

keistai skamba būties užkaboriuose

pasiklysta tuščiuose kambariuose

milžinišku greičiu skrieja į ateitį (gal praeitį)

keisti kvailo užmiršto miesto griuvėsiai

prisiminimai atgyja dantytais bokštais

užkerėtų šukų dantų kuorais

šukų su kažkieno vardu

išraižytu runomis

sulaikančiomis bet kokį vaizduotės slibiną

kraštutinumai vis tempiasi ir tempiasi

plyšta baltai per vidurį

atsiveria juodoji skylė

plyšys į kitas nežinomas galaktikas

gal nujaučiamas, bet svetimas ir šaltas

žvynuotas kaip slibino oda

sparnuotas negandos sparnais

kraštutinumų pergamentas

raitosi nelygiais kraštais

džiūsta ir traukiasi

kaip aplink roną (runą)

peršti ir sopa

kaip atmintis

atauga nauja oda.

 

 

privalomasis gausybės ragas

 

ar jau įsigijote naujos raiškos televizorių?

dar ne? tai nedovanotina

tik pas mus televizoriai su didžiausia įstrižaine

kaip jūs galit gyventi be naujausio aifono?

karas – karūna – koronė

ar visos karūnos raudonos?

ar visos koronės spalvotos?

kokios spalvos yra vaivorykštė?

ar jau girdėjote naujas žinias apie marsą?

ar jau susiradote pakaitinius plaučius?

are you robot?

are you robot?

kuriame prekybos centre apsipirkinėjate?

ar deklaravote savo pasėlius?

ar jau atsikratėte depresijos?

kaip atsikratyti antsvorio?

kaip atsikratyti vaikino?

ar kreipėtės į nemokamą pagalbos liniją?

kaip atsikratyti negatyvių minčių?

ar turite mokyklinio amžiaus vaikų?

ar jūs patenkinti mūsų HD raiška?

kuri vakcina geriausia?

kiek jūs turite vaikų?

ar dažnai testuojatės?

ar jūs patenkintas nuotolinio mokymo kokybe?

ar kinijos beždžionių IQ didesnis už afrikos?

ar dažnai pykstatės su savo sutuoktiniu ar sutuoktine?

kada ketinate tuoktis?

kaip dažnai apsipirkinėjate turguje?

ar smurtaujate prieš moteris ir vaikus?

ar jau atsikratėte priklausomybių?

kuri priklausomybė geresnė – didesnė už mažą ar mažesnė už didelę?

ar gerai sutariate su savo vaikais?

ar artimiausiu laiku planuojate kūdikį?

ar jau įsigijote nemokamą televiziją trims mėnesiams?

are you robot?

are you robot?

ar marse yra gyvybė?

 

 

tiek ir tėra gyvenimo

sartras

smėlio dykynė

paukščio pėdutės smėly

vienuma balandis

vėjas prabėga lengvai

pušų viršūnėm

sartras prieš vėją

dykuma

sartras žiūri į jūrą

mąsto giliai

glosto sartro

skulptūrą

baltas smėlio

švelnumas.

 

 

tupiu kaip prancūziška varna

smėlio platybėse

marių spindintis švinas

horizontas – šiurkščiai suverptas siūlas

ilgesingas pūkuotas žydėjimas

akompanuoja vėjui

kopų tolimas artumas

braižo būties žemėlapį

debesys kažkur virš kionigsbergo

svajoja apie grynąjį protą.

 

 

pamiršta tiesa atsiskleidžia

įveikus laiptų pakopas

užburto kalno paslaptis

saugo kuršių raudonumo sfinksas

vėjas kužda kažką į ausį

krikštams ir vėlių suoleliui

nehrung – vėtrung…

nesuprantama vėtrungių kalba

gal prūsiškai?

 

 

prarasti ir paprasti

 

prarasti dalykai –

švelnumas

tai toks marmeladas ant duonos

kartus kaip sonečkos marmeladovos

prisiminimai

lengvas užsimiršimas

lūpų atspaudas ant stiklo

tavo au revoir ankstų pavasario rytmetį

išsprogus tavo taip lauktiems

pirmiesiems pumpurams.

 

paprasti dalykai –

palubėje spingsinti apspangus musė

kepta antis su obuoliais

moko mus geografijos

gal istorijos

etikos mes jau išmokom seniai

geltonuojanti narcizų jūra

popierinė diena

kaukiantys nukryžiuotieji – akmenys pakelėj

dienų tėkmė begalinė

išbalę mūsų plaukai.

 

 

baletas

 

nuo alsios kaitros

alpsta pinavijų žiedai

jų baletiniai žiedų sijonėliai

turėtų priminti jums žirgo galvą

dažniausiai ir primena

iš tiesų pinavijų kordebaletas

suka piruetus gūsingame vėjyje

sukasi, sukasi, sukasi tyliai

kordebaletas

piruetais

kol užmiega

nuskambėjus paskutiniam

čaikovskio akordui.

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.