Kaip mokytis lietuvių kalbos, arba linksmai liūdnas vadovas pradedantiesiems

 

Čia gal tokios labiau pastangos per kelis mėnesius Medininkų migrantų stovykloje šiek tiek pramokus lietuvių kalbos pasidalinti su tais, kurie dar atvyks ir mokysis.

 

1 pamoka

 

Tai, kad moki kalbą, visiškai nereiškia, kad gali jos išmokyti kitus.

 

Pratimas

 

Jums prireiks nosinės. Arba kelių nosinių. Šiaip nosinės tai nebūtinai nosiniai, tiesiog ilgi garsai.

 

Tema pokalbiui

 

Garsas „bz“ literatūrinėje lietuvių kalboje labai retas, vadinasi, nėra jokio poreikio specialiai mokytis jį ištarti. Nėra čia ko bzingelioti.

 

2 pamoka

 

Jeigu nuspręsite kreiptis ar kas nors į Jus kreipiasi sakydamas „tamsta“, būkite atidūs. Tai kažkas tarp „tu“ ir „Jūs“. Pagal formą tai greičiau yra „Jūs“, tačiau su veiksmažodžiu virsta į „tu“.

 

Pratimas

 

Komplikuoti santykiai su tėvu. Lietuviai nesikreipia vardu ir tėvavardžiu, kaip didžiosios tautos, nes lietuvių kalboje jau kelis šimtus metų nyksta tėvabuvybė.

 

Tema pokalbiui

 

Lietuviams patiks, jeigu Jūs, net ir nebūtinai iškilminga proga, kreipsitės norėdami parodyti jam ar jai didelę pagarbą, sakydami „didžiai gerbiamas“, „didžiai gerbiama“.

 

3 pamoka

 

Pusė bėdos – taip iki šiol ir nesuprantu, apie ką čia norima pasakyti.

 

Pratimas

 

Atsisveikinti ir atsisveikinimas. Vieni ilgiausių lietuvių kalbos žodžių, su kuriais Jūs (tamsta) susipažinote. Pabandykite juos abu ištarti įkvėpdami ir iškvėpdami. Neskubėkite, lėčiau, dar šiek tiek lėčiau, nepamirškite kvėpuoti. Štai ir pajutote bendrą lietuvių kalbos tempą.

 

Tema pokalbiui

 

Atkreipkite dėmesį: prieš kelias dešimtis metų Lietuvos televizijos vakarinė laida vaikams vadinosi „Labanakt, vaikučiai“. O kodėl negalėtų būti „Sudie, vaikučiai“ ar „Viso gero, vaikučiai“?

 

4 pamoka

 

Kai lietuviai sako „sveikos, merginos“, tai tos merginos nebūtinai yra sveikos. Irgi būkite atidūs.

 

Tema pokalbiui

 

Pradžioje mokomės kalbėti, o tik vėliau – taisyklingai ištarti. Ir tikrai ne visi užsieniečiai gaus darbą Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje.

 

Pratimas

 

Kai tik Jums pabosta kuri nors tema, eikite prie kitos. Neužmirškime, kad lietuviai moka eiti keliomis dešimtimis būdų: lapenti, dimbinti, gandrinti, gūžinti, kūbrinti ir t.  t. Ir nebūtina atlikti visas užduotis.

 

5 pamoka

 

Venkite diftongų, jie gali įkąsti. Kai tik išgirsite ką nors panašaus į pasieniečių šunų skleidžiamus garsus: ai, au, ei, ui, oi, ou, eu, sprukite.

 

6 pamoka

 

Prieš kelis tūkstančius metų sudėtingus vardus (Daugvardas, Bartvilas, Barvainis, Galmantas) gaudavo tik elitas. O paprastiems žmogeliams tekdavo pasitenkinti įprastais vardais, kaip antai: Briedis, Gaidys, Vilkas, Strazdas, Varnas, Mažulis, Rudis, Balčius ir pan. Daugelis šių vardų tapo populiariomis lietuvių pavardėmis.

 

Tema pokalbiui

 

Jūs, lietuviai, nustokit aiškinti, geriau parodykit, kaip tai daryti lietuviškai.

 

7 pamoka

 

Kai lietuvis nusikalsta, tai tada prašo dovanų, kitaip tariant, dovanoti.

 

Monologas

 

Rinkinukas, kuris Jums visada padės: atsiprašau, labai atsiprašau, labai labai atsiprašau, atleiskite, prašom atleisti.

 

8 pamoka

 

Kaip atkreipti dėmesį? Tai vienas iš svarbiausių bendravimo elementų. Kita vertus, vis tiek niekas į Jus nekreips dėmesio, tai nežinia, ar verta stengtis.

 

Pratimas

 

Vietiniai dėkoja su koja: ji dėkoja, jie dėkoja ir net jos dėkoja.

 

Dialogas

 

Įsivaizduokite žmogų ir atsiprašykite jo visais įmanomais būdais, kuriuos jau įsisavinote, tada to žmogaus lūpomis kartokite sau žodžius: prašau, nieko tokio, visiems pasitaiko, kitą kartą žinosite ir pan. Ačiū, Jūs puikiai atlikote užduotį.

 

9 pamoka

 

Pastebėję, kad lietuvių kalbos žodžiai, kuriais išreiškiamas dėkingumas, visad reikalauja klausimo „kam“, mes faktiškai pradėjome mokytis linksnius. Tęskime šį darbą. Lietuvių kalboje yra šeši linksniai, jei nekreipsime dėmesio į šauksmininką (kurį vadina septintu linksniu).

 

Pratimas

 

Lietuviškus linksnių pavadinimus nebūtina žinoti, tačiau klausimus – labai naudinga. Ypač gyvenimui čia… kas, ko, kam, ką, kuo, kame? Šiuos klausimus galima lietuviams rėžti į akis bet kokia proga ar atveju. Tik svarbu nepersistengti, užteks vieno ar dviejų ir nebūtinai linksnių eilės tvarka.

 

Dialogas

 

Kiek galiu spręsti iš patirties, kai kam šiuos klausimus lengviau išmokti kartu su panašiai skambančias žodžiais:

Kas – „bybys į rankas“.

Ko – „aukščiau bybio neiššoksi“.

Kam – „bybys bybiui ne brolis“.

Ką – „radau bybį kišenėje“.

Kuo – „arklį pardavęs bybiu nesuarsi“.

Kame – „bybyje visa ko pradžia“.

Jeigu Jums netinka pateikti pavyzdžiai, tai sugalvokite savus, bet linksnių klausimus vis tiek privalėsite išmokti.

 

10 pamoka

 

Šauksmininką panaikino, nes nėra čia ko šauktis. Liko tik šeši: vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas. Norėdami įsiminti, pasitelkite kitus žodžius, prasidedančius tomis pačiomis raidėmis: varna kreivu nagu gerai įniršusi vaiposi.

 

11 pamoka

 

Iš pradžių vaikystėje vietinius muša tėvai, tada jie – savo vaikus, paskui – vaikai juos. Kad būtų lengviau, muškime žodžius. Visi jie paženklinti smurto. Nešiojasi smūgių ženklus. Arba slepia.

 

Pratimas

 

Atsiverskite didįjį lietuvių kalbos žodyną, išsirinkite kuo ilgesnį žodį ir muškite keliaklupsčiautoją, trenkite saldžialiežuvavimui, daužkite nutrūktsprandiškumui, kalkite liumpenproletariatui į… skaudžiausią balsę.

 

12 pamoka

 

Ir vietiniai žodžiai – vyriški, moteriški, niekatrieji arba bevardžiai. Vyriški žodžiai – buki ir grubūs, dažnai geriantys. Moteriški – vienišos kalės. Bevardžiai, niekatrieji – neapsisprendę niektauškai ir niektauškos.

 

Pratimas

 

Tam, kad būtų paprasčiau, lietuviai sugalvojo daugiskaitą. Pavyzdžiui, vienišas pasienietis svajoja apie visą būrį kitų pasieniečių jau vien tam, kad turėtų su kuo išgerti. Tačiau – saviapgaulė: vienas skausmas, vienas kaklas, viena kepurė, viena užkarda, viena kokarda, vienas kelias ir viena šalis.

 

Dialogas

 

– Kas čia yra?

– Čia yra kava.

– Kas čia?

– Čia kava.

– Tai kava.

– Geras.

– Dabar tu manęs paklausk.

– Kas čia yra?

– Čia yra kava.

– Kas čia?

– Čia kava.

– Tai kava.

– Geras, davai, dar kartą.

 

13 pamoka

 

Kai pritvinkstate pagiežos, griebkite ką nors ir šveiskite į sieną. Pavyzdžiui, arbatinuką. Patikrinkite, kas išėjo, surinkite duženas. Paruoškite apie tai referatą ir referuokite jį sau pačiam, kaip siūlė Markas Aurelijus.

 

14 pamoka

 

Lietuvių kalboje yra tik trys laikai: praeitis, dabartis, ateitis. Dėl praeities nerimaujama, dabartis gąsdina, o ateitis kelia siaubą.

 

Pratimas

 

Aprašykite nuobodulį, kaip praleidote šią dieną. Iš ryto sėdėjau bukai prie telefono ekrano, nuo pat ryto sėdžiu bukai prie ekrano, taip iki vakaro ir prasėdėsiu, kol dar neatėmė.

 

15 pamoka

 

To, kas svarbiausia, – žodžiais neišreikši. Žinantys nekalba. Kalbantys  – nežino. Lietuviai tyliai krizena, kreivai linksi, mušasi į krūtinę arba puola ant kelių. Draugai mykia, tėvai švokščia, vaikai kniurkia ir zaunija. Kalba tik negyvi: šviesoforas, terminalas, automatas.

 

Pratimas

 

Atrodo, Jūs jau lietuvis. Dabar galite pradėti žaisti krepšinį.

 

 

 Naeem Walii

1443 hidžros metai, Migrantų stovykla Medininkuose

Iš arabų kalbos vertė Vidas Dusevičius