Ritualinis persirengimas senovės Graikijoje

Amerikiečių rašytojo Davido Ebershoffo knyga „Danų mergina“ (2000, liet. 2016) pasakoja transseksualios danų dailininkės Lili Elbės gyvenimo istoriją: ji viena pirmųjų 1930 m. atliko lyties keitimo operaciją – iš vyro tapo moterimi. 2015 m. pasirodė Tomo Hooperio režisuotas filmas tokiu pačiu pavadinimu. Jame vieną iš pagrindinių vaidmenų atliko Eddie Redmayne’as. Kai kuriose šalyse filmas vertintas prieštaringai: po daugybės žiūrovų skundų socialiniuose tinkluose Kataro kultūros ministerija jį uždraudė rodyti. Filmas buvo cenzūruotas Jordanijoje tuo pretekstu, kad jame skatinamas homoseksualumas ir lyties keitimas. Kitos šalys, tokios kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuveitas, Bahreinas ar Malaizija, taip pat cenzūravo šį tikrais įvykiais paremtą filmą.

Senovės graikų filosofas Platonas veikale „Puota“ pasakoja, kad laikų pradžioje būta trijų lyčių: moteriškos, vyriškos ir trečiosios, androginiškos, sudarytos iš vyro ir moters. Androginai turėjo du veidus, keturias kojas ir rankas, tačiau užsitraukė Dzeuso rūstybę ir šis juos padalino per pusę. Žmogus yra padalintas į dvi dalis: vyrą ir moterį, ir kiekviena dalis ieško kitos prarastos pusės.

●

Senovės Graikijoje moteriškas pasaulis buvo atskirtas nuo vyriško, tai galime pamatyti nors šiek tiek pasidomėję politiniu ar religiniu graikų gyvenimu, o kasdienybėje rūbai padėjo tuos skirtumus išryškinti: moterys dėvėdavo peplą, vyrai – chlamidą. Tačiau drabužis galėjo turėti ir ritualinę reikšmę, ypač per vaikinų iniciacijos apeigas. Visiems puikiai žinomas Achilo pavyzdys: deivė Tetidė, bijodama, jog išsipildys pranašystės, kad jos sūnui lemta mirti kare, paslėpė jį Skiro saloje ir atidavė globoti karaliui Likomedui. Berniukas buvo auginamas kaip mergaitė: vilkėjo mergaitiškais rūbais ir žaisdavo mergaičių apsuptyje. Besiruošdami į Trojos karą, graikai atvyko į salą ieškoti Tetidės sūnaus. Išmanusis Itakės karalius Odisėjas paspendė Achilui spąstus: mergaitėms buvo demonstruojami įvairūs žaislai, gražūs niekniekiai, audimo įrankiai, taip pat ir keletas ginklų. Achilas, neįžvelgdamas klastos, ignoravo mergaitėms skirtus daiktus ir į rankas paėmė ginklą, taip atskleisdamas savo tapatybę. Šią sceną istorikai interpretuoja kaip perėjimo ritualą, kurio metu Achilas nusimetė moteriškus rūbus paimdamas ginklą ir taip atskleisdamas savo vyriškumą.

Kilikas. Moterys, lankstančios rūbus. 470 pr. Kr. Iš: www.metmuseum.org

Kai kuriuose senovės Graikijos miestuose būta švenčių, skirtų pažymėti vaikinų tapimą suaugusiais vyrais. Ekdusija arba „nusirengimo“ šventė buvo švenčiama Kretos saloje, jos metu drabužių nusivilkimas įgaudavo ritualinę prasmę. Įvairios inskripcijos, randamos Faiste ir kituose salos miestuose, mini ekduomenoi – „tuos, kurie nusirengia“. Šis terminas vartojamas kalbant apie vaikinus, atliekančius ritualines apeigas ir aukojimus, kad oficialiai taptų miesto piliečių bendruomenės dalimi. Terminas leidžia numanyti, kad viena iš apeigų buvo drabužių nusimetimas. Antoninas Liberalis (II a.) veikale „Metamorfozės“ perpasakoja kito autoriaus pasakojimą apie ekdusijos šventę ir kodėl ji buvo švenčiama: Galatėja buvo ištekėjusi už Faisto miesto gyventojo vardu Lampras. Žmonai besilaukiant pirmagimio, vyras pareiškė nenorintis mergaitės: jeigu taip nutiktų, Galatėja privalės ja atsikratyti (apie mergaičių atsisakymą senovės Graikijoje žr. „Š. A.“, VIII.20). Mergaitė gimė, kai Lampro nebuvo namuose, tačiau Galatėja pasigailėjo ką tik pasaulį išvydusio kūdikio ir nusprendė ją auginti kaip berniuką, nuo vyro slėpdama kūdikio lytį. Mergaitei buvo duotas Leukipo vardas, metams bėgant, ji tapo nepaprasto grožio, todėl Galatėja, bijodama, kad vyras sužinos apie apgaulę, nuvyko į Leto šventyklą ir paprašė, kad deivė pakeistų jos vaiką ir šis iš mergaitės virstų berniuku. Deivė išgirdo moters maldas ir pakeitė vaiko lytį: Leukipas tapo berniuku, todėl Faisto miesto gyventojai prisimindami šį stebuklą švenčia ekdusijos šventę, kurios metu vaikinai atlieka nusirengimo ritualą.

Istorikai skirtingai interpretuoja šį Antonino Liberalio pasakojimą, pavyzdžiui, prancūzų filologo ir religijų istoriko Henri Jeanmaire’o (1884–1960) manymu, vaikinai iniciacijos ceremonijos metu vilkėdavo moteriškais rūbais: nusivilkdami peplą, moterišką rūbą, jie atlikdavo ritualą, skirtą integruotis į miesto piliečių gretas, taip pat tokiu būdu pagerbdavo Leukipo atminimą. Šiandien istorikai, atidžiai tyrinėdami vaikinų iniciacijos ritualus ir minėtą Leukipo mitą, siūlo kiek kitokią ritualo interpretaciją. Kai kurių autorių nuomone, tai, kad Leukipas vilkėjo peplą, nėra logiška, nes jis turėjo būti apvilktas berniuko rūbais, todėl ši mito dalis interpretuojama kaip visai kitas ritualas, egzistavęs Faisto mieste, tačiau nebūtinai susijęs su Leukipo mitu. Anot prancūzų istoriko Pierre’o Vidal-Naquet (1930–2006), inskripcijose iš Dreros miesto Kretoje taip pat minimi ekduomenoi, tačiau jose kalbama apie jaunuolius, kurie duodavo priesaiką: šiame kontekste žodis ekduomenoi („tie, kurie nusirengia“) reiškė, kad priesaika buvo duodama be ginklų. Tad „nusirengimo“ ritualo metu vaikinai nusirengdavo, o tada „apsirengdavo“, t. y. apsiginkluodavo – taip buvo atliekamas perėjimo į suaugusiųjų pasaulį ir priėmimo į miesto piliečių gretas ritualas.

Plutarchas pateikia dar vieną ritualinio persirengimo pavyzdį, pasakodamas apie Antimachėjos miestą Koso saloje. Heraklio žynys pradėdavo aukojimo ceremoniją apsivilkęs moteriškais rūbais, galvą pasidabinęs moteriška karūna. Anot Plutarcho, Herakliui su bendražygiais atvykus į Koso salą, vietiniai gyventojai buvo priešiškai nusiteikę, todėl tarp jų įvyko susirėmimas. Graikams pralaimint, Heraklis ieškojo prieglobsčio pas trakų kilmės moterį, ten jis ir pasislėpė persirengęs moterimi. Graikams galiausiai laimėjus prieš vietinius, Heraklis vedė jam padėjusią moterį. Šiam įvykiui pagerbti salos vyrai vedybų dieną persirengia moteriškais rūbais: taip simboliškai priimdami jauną žmoną į namus. O štai Pausanijas pasakoja, kaip į Atėnus atvyko Tesėjas, vilkėdamas ilgą suknelę, o jo ilgi plaukai buvo supinti į kasą. Apolono Delfinijo šventyklą statantys darbininkai vaikiną palaikė tekėti besiruošiančia mergina ir ėmė tyčiotis, tačiau Tesėjas, nepakęsdamas patyčių, parodė savo vyrišką jėgą, pakeldamas jaučių vežimą ir jį permesdamas per namą.

Persirengimas ir apsinuoginimas – simboliniai veiksmai, kurie buvo atliekami perėjimo iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį ritualų metu. Šis procesas yra glaudžiai susijęs su fiziologiniais, taip pat ir socialinio statuso pokyčiais senovės graikų visuomenėje. Vaikinų persirengimas ar apsinuoginimas buvo skirti vyriškumui parodyti, senovės romėnai taip pat atlikdavo įvairius persirengimo ritualus.