mumija

 

iš pradžių buvo hamakas pilnas

vaikų be plaukų ir be dainavimo

iš pradžių buvo nuolatinis rėkimas

iš pradžių buvo skausmas mano

klubuose ir randas ant kaktos

iš pradžių žiūrėjau į aukštą dangų

pilną debesų laivų kurie atsi

spindėjo vėzeryje* per

kirsti praplaukusios baržos kilvaterio

iš pradžių buvau peteliškė buvau padavėja ir skvo

apgauta tėvų kurie griausmingai juokėsi

už mano mažos vaikiškos nugaros

kurie viską darė geriau

nei aš kada nors padarysiu jau tada tą žinojau

 

o naktimis mano rūsyje

koridoriaus gale kur gyvena vėžliai

užjūrių muziejuje netoli

stoties naktimis kai pakyla lėlys

iškrapštykit tą šlykštų garsą

iš vingių ir vėl iš smegenų

 

esu karaliaus duktė ir

mano raudonos garbanos krenta beveik iki žemės

stokis čia padėk ant ranktūrio

kairę sulenk va taip

nuleisk dešinę antraip

vaizdas netilps į rėmus

nesiginčyk pasakė motina karalienė

kuri iš pradžių mane vis piešdavo

motinos motina vardu tija**

padarydavo šilto egiptiečių maisto

iš pradžių buvau tūkstanties ir viena

ir nuolat sustirusi

iš pradžių buvau ką tik gimusi

ir sena kaip pasaulis

 

Iš vokiečių kalbos vertė Laurynas Katkus