Trumpieji ispanakalbių pasakojimai

 

JORGE TIMOSSI 

(1936–2011)

 

Skliaustai

 

[Rašytojas taip gerbė savo skaitytojus, kad viską rašė skliaustuose – skaitytojai galėjo (laisvai) pasirinkti, skaityti ar ne, susieti į vientisą tekstą ar perskaityti kaip (paprasčiausią) intarpą arba kreipti dėmesį vien tik į skliaustus, (kaip žinoma) gyvenime jie praverčia kur kas labiau nei literatūroje.]

 

 

RENÉ AVILÉS FABILA 

(1940–2016)

 

Francas Kafka

 

Vieną rytą iš neramaus sapno pabudęs Francas Kafka nuėjo prie veidrodžio ir pasibaisėjo pamatęs, kad:

a) tebėra Kafka,

b) nepavirto bjauriu vabalu,

c) tebėra žmogiškojo pavidalo.

Varnele pažymėkite jums tinkamiausią frazę sakiniui užbaigti.

 

 

LUIS BRITTO GARCÍA 

(g. 1940)

 

Niekieno paranoja

 

Niekieno paranoją išgyvenančius pacientus kamuoja jausmas, kad niekas jų neseka ir nebando jiems pakenkti. Būklė paūmėja supratus, kad niekas neapkalba ir nerezga prieš juos slaptų kėslų. Niekieno paranoja sergantis pacientas galiausiai suvokia, kad niekas į jį nekreipia nė menkiausios atidos, nuo tada apie šį pacientą negirdėti, jam nepavyksta atkreipti net savo psichiatro dėmesio.

 

 

JULIO CORTÁZAR 

(1914–1984)

 

Meilė

 

Viską atlikę, atsikelia, nusimaudo, pasipudruoja, pasikvepina, apsirengia ir pamažu vėl tampa, kas nesą.

 

 

WILFREDO MACHADO 

(g. 1956)

 

Pasakėčia apie nematomą gyvūną

 

Konkretus ir nereikšmingas faktas – jei nematai, nereiškia, kad neegzistuoja ar nedirsčioja baltame puslapyje, nekantraudamas iššokti priešais tavo aklumą. Nematomas gyvūnas.

 

 

BENITO MARTÍNEZ

 

Televizija

 

Prieš iššaudamas karys į mane pažvelgia. Žvilgsnis tetrunka akimirką, bet spygso rūškanas, kaip ir pridera šauti besiruošiančiam kariui. Studentas instinktyviai, bergždžiai pakelia rankas. Jį nudės. Tai supratęs, bando vilkinti laiką, ištiesdamas rankas priešais save. Karys užtaisytu automatu nusitaiko į rankas ištiesusį studentą. Atrodytų, jis pasmerktas mirčiai, bet ne; tarp vienos ir kitos akimirkų – ilgos sekundės pauzė. Abu taip ir liko spoksoti į mane televizoriuje: žudikas ir auka saulės kaitroje.

Karys iššauna, bet mes to nepamatome, laimė, prasidėjo naujo skalbiklio reklama.

 

 

LUIS BRITTO GARCÍA 

(g. 1940)

 

Knygos

 

Knyga, kurią pakračius visi žodžiai joje sukrito taip, kad neįmanoma tvarkingai sudėti.

Knyga, kurios pavadinimas nuodėmingai išduoda knygos turinį.

Knyga tokia plačia rodykle, kad pačiai rodyklei reikalinga rodyklė, o tai rodyklei – kita, ir taip be galo.

Knyga, kuri skaitė jos puslapius sklaidžiusių žmonių veidus.

Knyga, kurioje viena po kitos nugulė žmogaus mintys, norint jas perskaityti, tektų nugyventi to žmogaus gyvenimą.

Knyga, nupasakojanti knygą, kuri skirta sykiu paaiškinti kitą ir pirmąją knygas.

Knyga, kuri reziumuoja tūkstantį kitų knygų ir pastūmėja sukurti dar tūkstantį jas plėtojančių.

Knyga, atmetanti knygą, kurią paskaitę realybėje jaučiamės, tarsi skaitytume knygą.

Knyga, kurioje svarus tik dešimtas žodis septyniašimtajame puslapyje, o visa kita parašyta vien tam, kad užgožtų to dešimtojo svarumą.

Knyga, kurioje pagrindinis veikėjas rašo knygą apie knygą rašantį pagrindinį veikėją.

Knyga, skirta parodyti knygų rašymo bevertiškumą.

 

 

GONZALO SUÁREZ

 (g. 1934)

 

Kone sufijų apsakymas

 

Greitkelyje sustojau pavežti bastūną. Iškart pasigailėjau. Jis smirdėjo. Savo drapanomis išpurvino mašinos apmušalus. Betgi Dievas apdovanojo mane už kilnų poelgį – pavertė valkatą gražia princese. Praleidome drauge naktį motelyje. Švintant nubudau dvokaus bastūno glėbyje. Supratau, kad Dievas apdovanoja mus svajomis, o realybe baudžia.

 

 

ARMANDO JOSÉ SEQUERA 

(g. 1953)

 

Nuolankus, kuklus žmogus

 

Nusprendžiau, nebebūsiu pretenzingas ir pasipūtęs. Nuo šiol būsiu nuolankus, kuklus žmogus, pamatysite, būsiu nuolankiausias ir kukliausias pasaulyje – laimėsiu tarptautinius nuolankumo ir kuklumo turnyrus, atsiimti naujos būsenos lipsiu aukščiausiomis pakylomis, ir niekas, ničniekas nebus nuolankesnis ir kuklesnis už mane, prisiekiu.

 

 

 CÉSAR VALLEJO 

(1892–1938)

 

Mama pastato mano palto apykaklę ne todėl, kad sninga, o kad pradėtų snigti.

 

 

JUAN CARLOS GARCÍA REY

 

Paskutinė istorija

 

– Jūsų trumposiose istorijose dažnai vyrauja mirties tema – kodėl?

– Ši tema dominuoja ne vien pasakojimuose, pastebėjau, ir gyvenime dažnai pasitaiko.

– Nebijote žaisti su mirtimi?

– Aš nutrūktgalviškas rašytojas.

– Ką šiuo metu kuriate?

– Lėkštą istoriją: rašytojas kalbasi su Mirtimi, ta išdykėlė nustebina jį pačiame žodžio viduryje.

– Kokio žodžio?

– Dar nežinau, turbūt žodis nutrūks priešpaskutiniame skiemenyje ir istorija liks nepabai

 

 

CATALINA GARCÍA GARCÍA-HERREROS

 

Rimtasis baklažanas

 

Jau toks apvaliai juosvas. Jau toks sausas viduje.

 

 

LAURA ATAS

 

Džeko Skerdiko pirkinių sąrašas

 

Arbata

Kiaušiniai

Citrinos

5 bananai

3 uncijos bulvių

2 m virvės

Duona

Špinatai

3 skirtingų dydžių peiliai

Pomidorai

Faršas

5 poros pirštinių

Skalbiklis

Smulkintuvas

 

 

JAVIER TOMEO

 (1932–2013)

 

II

 

Moteris mezga prie lango. Staiga į kambarį įeina VAIKAS, jis gniaužia kažką kumštyje

 

Vaikas: Mama, pažiūrėk, ką tau atnešiau.  

Mama: Ir ką gi?

Vaikas: Šviesą.

Mama: Iš kur?

Vaikas: Iš tvenkinio, po mėnuliu.

Mama: Ar kas matė tave ją imant?

Vaikas: Ne, niekas.

Mama: Nagi, dėk man į plaukus ir įjunk.

 

Pauzė. VAIKAS pasistiebia ir įjungia šviesą MAMOS plaukuose. Akimirkai MAMA liaujasi mezgusi, šypsosi

 

 

GUILLERMO SAMPERIO 

(1948–2016)

 

Vaiduoklis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

FLAVIA COMPANY

 (g. 1963)

 

Literatūriniai trikdžiai.

Paskutinis pasimatymas

 

Buvo siaubinga, brangusis, ramiai sau važiavau gatve, švilpt pralenkė viena mašina, šast – kita, kaip tik tada brr, brr, brr ir suskambo mobilusis, kiek uždelsiau atsiliepti, o kitoje pusėje au au au, miau miau miau – gyvūnų parduotuvė – nesąmonės, prasidėjus baisiai tachikardijai, atmetu skambutį, širdis nesustojamai tik tuk, tuk, tuk, degančiais nervais ūmiai krekt, krekt, krekt – suėmė troškus kosulys, o tada nežinia kiek apči, apči ir apči, net akys sulipo, ir vis apči, apči ir apči, atsimerkusi suprantu, kad atsitrenkiau į kelio ženklą, kad jį kur, velniam juos stato vidury kelio, bandau darkart užvesti, bet toji nei trakšt, nei brakšt, tad pyp, pyp skambinu automobilvežiui, prašau atvažiuoti su viju viju, skamba greitoji, jai skauda čia, ai, nurykite vaistą, gurkt, gurkt, pasirašykite čia, krebždu, krebždu, jau galite eiti, sėdu į taksi, atsiduriame kamštyje, pypt, pypt, visi maigo signalą, o man tuoj plyš galva, taukšt, išlipu iš taksi, nepasisekė – paslystu, bumbt, atrodau apgailėtinai ir net juokais nesvarstyčiau eiti į mudviejų pasimatymą. Brangusis? Klankt. Numetė.

Diagnozė: mimologija. (Šis terminas nusako onomatopėją. Onomatopėja – tropas, kuriuo mėgdžiojami aplinkos garsai.)

 

 

LUISA VALENZUELA 

(g. 1938)

 

Kruasano, devintą ryto senoje rajono kavinėje, kur devyniasdešimt septynerių Rodolfas Mondolfas trečiadienio vakarais vis dar susitinka su draugais, skonis

 

Kaip gardu.

 

 

ANELIO RODRÍGUEZ CONCEPCIÓN 

(g. 1963)

 

Snieguolė ir septyni nykštukai

 

Snieguolė baigiasi su tuo visų pasakų princu, ir kuo gi laimingai pabaigai netiko nykštukas? Žiaurioji mergele, argi nieko nejauti už septynių kalvų, už septynių upelių plakančioms septynioms širdims?

 

 

Iš: Por favor, sea breve: Antología De Relatos Hiperbreves; Por favor, sea breve 2: Antología de Microrrelatos. Madrid: Páginas De Espuma, 2001, 2009

Vertė Laura Stašaitytė