Rožės litanijos
Remy de Gourmont’as (1858–1915) – prancūzų poetas simbolistas, prozininkas, kritikas. Autoriaus kūryba ir kritika turėjo įtakos Blaise’ui Cendrars’ui, Georges’ui Bataille’ui, Ezrai Poundui.
Rožės litanijos
Veidmaine gėle,
Gėle tylos.
Vario spalvos rože, apgaulingesne už mūsų džiaugsmus, vario spalvos rože, iškvėpink mus melagystėmis, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože dažytu veidu kaip meilės mergelė, rože palaida širdimi, rože dažytu veidu, apsimesk apgailėtina, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože vaikišku skruostu, o būsimų išdavysčių mergele, rože vaikišku skruostu, nekalta ir raudona, atverk savo šviesių akių vyzdžius, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože juodomis akimis, savo niekybės atspindy, rože juodomis akimis, priversk mus patikėti paslaptimi, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože grynojo aukso, o idealo seife, rože grynojo aukso, duok mums savųjų įsčių raktą, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože sidabro, mūsų svajų smilkytuve, rože sidabro, imk mūsų širdį ir dūmais paversk, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože Sapfo žvilgsniu, labiau išblyškus už lelijas, rože Sapfo žvilgsniu, atskleisk mums savo tariamo nekaltumo aromatą, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože purpurine kakta, paniekintų moterų pykti, rože purpurine kakta, atskleisk mums savo puikybės paslaptį, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože gelsvo dramblio kakta, mylinti pati save, rože gelsvo dramblio kaulo kakta, atskleisk mums savo nekaltųjų naktų paslaptį, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože lūpomis kruvinomis, o kūno rijike, rože lūpomis kruvinomis, jei trokšti mūsų kraujo, ką mums daryti? veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože sieros spalvos, tuščių aistrų pragare, rože sieros spalvos, įžiebk laužą ten, kur plazdeni, siela ir liepsnos, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože persiko spalvos, aksomini raudonio vaisiau, klastinga rože, rože persiko spalvos, užnuodyk mūsų burnas, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože kūno spalvos, geros valios dievaite, rože kūno spalvos, priversk mus bučiuoti tavo gaivios ir švelnios odos liūdesį, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože vyno, pavėsinių ir rūsių gėle, rože vyno, alkoholio beprotybe dvelkia tavo alsavimas – įkvėpk mums meilės siaubo, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože violeto, o iškrypusių mergelių drovume, rože violeto, tavo akys didesnės už bet ką kita, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože rožine, mergele, netvarkinga širdimi, rože rožine, muslino suknele, pakelk savo netikrus sparnus, angele, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože iš popieriaus šilko, žavinga nesukurtų malonių netikrybe, rože iš popieriaus šilko, ar būtent tu nesi tikroji rožė, veidmaine gėle, gėle tylos?
Rože aušros spalvos, laiko spalvos, niekieno spalvos, o šypsena Sfinkso, rože aušros spalvos, nebūčiai atvira šypsena, mylim tave, nes meluoji, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože šviesiaplauke, lengva chromo mantija juosia tavo trapius pečius, o rože šviesiaplauke, moterie, stipresne už vyrus, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože taurės formos, raudonas inde, į kurį kanda dantys burnai prisilietus gerti, rože taurės formos, mūsų įkandimai tave verčia šypsotis ir mūsų bučiniai verčia verkti, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože visiškai balta, nekalta ir pieno spalvos, rože visiškai balta, toks atvirumas mus gąsdina, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože bronzos spalvos, tešla saulėje kepta, rože bronzos spalvos, kiečiausios žiežirbos nusigludina į tavo odą, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože ugnies spalvos, ypatingas tigli atspariems kūnams, rože ugnies spalvos, o apvaizda gerbėjų vaikystėje, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože tamsiai raudona, kvaila ir sveikatos kupina rože, rože tamsiai raudona, tu girdai mus ir mus vilioji ryškiai raudonu ir lengvu vynu, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože vyšnios satino, triumfuojančių lūpų nepaprastas dosnume, rože vyšnios satino, tavo švytinti burna ant mūsų kūnų paliko purpurinį savo miražo antspaudą, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože širdimi mergelės, o dviprasme ir rožine paauglyste, nepratarusi nė žodžio, rože širdimi mergelės, tu neturi ką mums pasakyti, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože serbento, raudoni ir gėda juokingų nuodėmių, rože serbento, tavo suknia per stipriai suglamžyta, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože vakaro spalvos, apmirusi iš nuobodulio, prietemos dūme, rože vakaro spalvos, tu miršti iš meilės bučiuodama savo pavargusias rankas, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože mėlyna, rože iridžio, siaubinga Chimeros akių spalva, rože mėlyna, pakelk nors šiek tiek savo vokus – argi bijai mūsų žvilgsnio, akys į akis, Chimera, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože žalioji, rože jūros spalvos, bamba undinių, rože žalioji, banguojantis ir kerintis brangakmeni, vanduo tu tesi pirštui vos prisilietus, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože rubino, rože ant juodos drakono kaktos pražydusi, rože rubino, diržo sagtis tu tesi, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože cinoberio, įsimylėjusi piemenėle, prigulusi arimuose, rože cinoberio, piemuo tave uosto ir ožys tave griaužė, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože kapų, lavonų skleidžiama vėsa, rože kapų, miela ir rožine, subtilių puvėsių dieviškas aromate, tu vaidini gyvenanti, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože rusva, niūrių raudonmedžių spalvos, rože rusva, leistini malonumai, išmintie, apdairume ir įžvalgume, tu žvelgi į mus klastingu žvilgsniu, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože aguonų, pavyzdingų mergaičių kaspine, rože aguonų, lėlyčių pasididžiavime, kvaila esi ar nuolanki, tėvelių žaisliuke, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože raudona ir juoda, įžūli ir paslaptinga rože, rože raudona ir juoda, tavo įžūlumas ir tavo raudonis nublanko su kompromisais, kurie sugalvoja dorybes, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože pilko skalūno, išgaravusių vertybių pilkybe, rože pilko skalūno, tu kyli ir žydi ant senų vienišų skardžių, vakaro rože, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože bijūnų, vešlių sodų kukli tuštybe, rože bijūnų, vėjas visai netyčia pakedeno tavo žiedlapius, ir tu neatrodei dėl to nepatenkinta, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože sniegine, sniego ir gulbės plunksnų spalvos, rože sniegine, tu žinai, koks trapus yra sniegas ir savo gulbės plunksnas atveri tik patiems neverčiausiems, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože stiklo, nešiojanti žolynuose ištryškusių šaltinių spalvą, rože stiklo. Hilas mirė, nes pamilo tavo akis, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože opalo, o haremo kvapuose užmigusi sultone, rože opalo, nuolatinių glamonių nuovargi, tavo širdis pažįsta patenkintų ydų gilią ramybę, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože ametisto, ryto žvaigžde, vyskupų švelnume, rože ametisto, tu snaudi ant pamaldžių ir švelnių krūtinių, Marijai paaukotas brangakmeni, o pašvęstas brangakmeni, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože kardinolų, Romos Bažnyčios kraujo spalvos rože, rože kardinolų, tu verti sapnuoti mielųjų akis ir ne vienas tave prisegė prie savo keliaraiščio mazgo, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože popiežių, rože laistoma rankų, kurios laimina visą pasaulį, rože popiežių, tavo aukso širdis yra iš odos, ir ašaros, kurios ritasi per tavo tuščius žiedlapius, yra Kristaus verksmas, veidmaine gėle, gėle tylos.
Veidmaine gėle,
Gėle tylos.
Vertė Tomas Taškauskas
