Aforizmai

 

Vokiečio Peterio Hillės (1854–1904) gyvenimas apgaubtas legendų: jis žinomas kaip bohemos atstovas ir vagantas. Neišpildė savo tėvų lūkesčių: neturėjo nuolatinės tarnybos kaip jo tėvas mokesčių rinkėjas ir mokytojas. Hillė trumpai studijavo Leipcige, mėgino savo jėgas žurnalistikoje, galiausiai ėmėsi kūrybos. Išvyko į Londoną studijuoti Britų muziejaus bibliotekoje, bet 1880–1882 m. dažniausiai laiką leido Vaitčapelio lūšnynuose, bendravo su socialistais ir anarchistais. Susipažino su Algernonu Charlesu Swinburne’u. Daugiausia pėsčiomis pasiekė Italiją ir Vengriją. Iššvaistė nedidelį motinos palikimą su klajojančių aktorių trupe Olandijoje. Savo daiktus ir rankraščius Hillė nešiodavosi maiše ar savo nuskurusio apsiausto kišenėse, daugelį kūrinių, kaip rašoma, prarado, pametė. Mirė nuo džiovos Berlyne.

Vertėja

 

 

Kol gyvas, žmogus klysta.

 

Trokšti džiaugsmo? Tuomet pulk į neviltį.

Nori kentėti – imk džiūgauti.

 

Kas nedirba, tas neturėtų ir valgyti.

Kas nedirba, turėtų sotintis.

O kas visai nieko neveikia, gali puotauti.

 

Prakaitas – darbo ašaros.

 

Poetui stebėti – tai mylėti.

Geras eilėraštis – tai kažkas įvykusio, esamo; kiekvienas jo vaizdinys apčiuopiamas, iškyla iš žodžių.

Rašymas, kaip jį suprantu, – tai ne gražių žodžių, o gražaus gyvenimo kūrimas.

Mokslinčius, tarnautojas – kaip tai negyvai skamba!

Poete, esi pedantas! Kuri gi audra užsirašinėja savo žaibus?!

Ne kiekvienas marmuro išniekinimas yra statula.

Neturiu kito priešo, tik save.

Vien skaitant išlempama ir dingsta jėgos.

 

Lengviau vainiką nupinti,

Nei rasti jo vertą galvą.

 

A: Jis tiek daug šneka.

B: Nieko nepasakantis žmogus.

 

Tobulybė – tai ribotumas.

Poezija ir tiesa manyje susilieja.

Esu arčiau daiktų, todėl esu poetas.

Visi didieji kūriniai parašyti tylos, tapsmo kalba. Tyloje jie užsimezga, tyloje įgauna formą. Tarsi ištraukus lobį. Žodis ne ten, ir jis su trenksmu nugrimzta į gelmę, iš kurios ką tik išniro.

 

 

Iš „Mažmožių enciklopedijos“

 

Dirbti

reiškia būti-savyje*.

 

Spalvos

tėra tik daiktų parodytas dosnumas, išmalda.

 

Geometrija

tai erdvės logika.

 

Kritika

Tikra kritika privalo turėti šį tą bendro su medicina, fiziologija, ligų prevencija. Turi būti gydanti ir tiesianti pagalbos ranką. Nes liguistumas ne tik bjaurus, tai ir kančia, taip pat ir rašyti blogas knygas. Kritikuojant į tai privalu atsižvelgti ir ieškoti vaistų.

 

Mados

tai etiudo „Gyvenimas“ variacijos.

 

Rimas

Rimas yra kaip santuoka; sykį apsiėmus, reikia tęsti.

 

Uošvė

Kas nėra murkęs iš malonumo tarsi kambarinė katė prie apskrito stalo, krintant ramiai, šiltai lempos šviesai. Ir paslaugi mylimoji prie šono. Tokiais vakarais, kai nieko netrūksta iki visiškos laimės, negalima pamiršti savo uošvės.

 

 

Iš: Peter Hille. Ich bin, also ist Schönheit. Leipzig: Reclam, 1975

Vertė Ugnė Ražinskaitė