Literatūra / Vertimai

LIDIJA DEDUŠ

2021 07 09

Poezijos vertimai

Lidija Deduš (g. 1977) – Bosnijoje ir Hercegovinoje gimusi ir užaugusi kroatų poetė, šiuo metu gyvenanti Voroždine, Kroatijoje.

yra ir blogesnių dalykų nei balkone prieš lietų pamiršti skalbiniai.

yra, pavyzdžiui, toxocaracati,
parazitas, kurį perneša katės, ir žmogus gali likti be kepenų, inkstų, akies ar proto,
rašo portalai, kurie rūpinasi naminių gyvūnų tinkama mityba ir ligų prevencija.

gyvenime yra daug blogesnių dalykų,

kurių žmogus iki gyvenimo galo nesuskaičiuotų, net jei visus ir žinotų.

pavyzdžiui, tai,
kad moterys šlapinasi prausdamosi duše,

kad antrą nakties virtuvėj nėra saldėsių

ir kad yra toks dalykas, vadinamas įgimta diafragmos išvarža,

poūmis infekcinis bakterinis endokarditas,

neveikiantis dujinis šildytuvas,

nugraužtas telefono kroviklis

ir trimetriniai kirminai jūros dugne.

yra kažkieno išskleistas skėtis priešais mano buto duris.
stovi jis ten jau savaitę,

ir kas kartą išeidama jį aplenkiu ratu,

žiūriu, ar po juo nepaslėpė kas sprogmenų.

yra automobilio gedimas,

kuris kainuos daugiau kaip dviejų mėnesių atlyginimus,

ir kyla klausimas, ar apskritai apsimoka toks remontas.

yra išieškojimas dėl dešimties centų skolos už telefoną,

yra net ir toks dalykas kaip sprogęs vandens vamzdis,

dėl kurio reikia išgriauti vonią

ir atlyginti žalą kaimynui, kurio elektros prietaisus sugadino vanduo.

yra karas ir badas,

yra skurdas,

yra bėgimas nuo priešo, bet pavojams tokiems imunitetą jau turim.

2135-aisiais į žemę trenksis asteroidas, nurodo nasa,

ir nors neaišku, ar tada išvis dar žemėje kas nors gyvens,

tai gerokai baisiau už aplipusius suodžius ar dykumos smėlį,

kuris suteps baltumą jau pradžiūvusių paklodžių,

kurios taip gražiai dabar vėjy plevėsuoja.

●

mačiau mudu praėjusiais metais

mažoj įlankėlėj po uola ant jūros kranto,

įsispraudusioj tarp jūros ir tako, kuriuo vaikščiojo turistai.

būtų lyg liaudies dainoj, jei nevyktų viskas iš tikro;

tu žvejojai, o aš sėdėjau tavo pašonėj,

valiau žvynus, pjausčiau galvas ir mėčiau jas į jūrą.

žili buvom ir pasenę, ir aiškiai mačiau mudviejų nuo vėjo ir saulės išdžiūvusius veidus raukšlėtus;

viską patyrėme, ką gyvenime galėjom patirti, ir matėme viską, ką reikėjo matyti,

gyvenimą didmiesty ir gyvenimą kaime,

ir karą, ir skurdą, ir liūdesį dėl vaikų, kurių neturėjom,

ir liūdesį dėl anūkų, kurių neturėjom,

nerimą, kuris mus žadino iš popiečio miego, ir baimes dėl ateities.

mačiau aš mudu,

išgyvenome viso pasaulio sunkumus,

galbūt mirtinas ligas, nemalonias gydytojų apžiūras ir smulkias nesėkmes,

ir buvome mudu tada toj įlankoj,

kurioj nuo visų pasislėpėm;

jaukioj tyloj žvejojom vakarienę,

lyg jau seniai būtume išsakę viską, ką visom temom įmanoma pasakyti.

tavo akyse aiškiai mačiau tikėjimą,

kad viską gyvenime reikia imti kaip duota,

ir tą akimirką, kai žvejojome, čia, po skardžiu,

kuris dings vos man žvilgsnį nukreipus,

kol pro šalį vaikšto žmonės ir mudu smalsiai fotografuoja,

mums labai pavydėjau

stiprybės, kurios vedami sugebėjom šitaip sutart su pasauliu.

mačiau mudu leidžiantis saulei.

kai nusileis ji į jūrą, susirinksime daiktus,

tu – kabliukus ir masalą, aš – kibirą ir grobį,

ir išeisime namo,

aš voliosiu žuvį miltuose ir įkaitusioj keptuvėje ją kepsiu,

tu prisėsi terasoj, prisidegsi cigaretę,

dėkosime už maistą, kol jį laistysime vynu,

ir būsime dėkingi už tokią mažytę malonę,

kaip visi miestelėnai eiliniai.

po to galbūt mylėsimės kaip seniai,

priklaupę ant sutinusių kelių, lėtai ir nerangiai,

o prieš miegą galbūt kiekvienas savo knygą skaitysim,

ir tu sakysi, kad kvaili mano meilės romanai,

o aš suriksiu, o siaube, kokios šaltos tavo kojos!

štai,

visa tai aš mačiau mudu stebėdama iš šios pusės, priešais

tą mažą įlanką prie jūros kranto,

ir norėjau sušukti, jog tai dėl vandens, kuriam visą dieną basas stovėjai,

bet išsigandau, kad vis tiek toj tolimoj ateity

tikriausiai negalėsi manęs išgirsti.

●

mano tėvas nebuvo rolling stone,

ir jei jo paklaustum, ką tai reiškia,

jis nežinotų, ką reikia sakyti.

jis niekad nesimokė angliškai,

nors du kartus perskaitė visas miestelio bibliotekos knygas

ir išsamiai galėjo perpasakoti kiekvieną įvykį abiejuose pasauliniuose karuose,

lyg juose būtų kovęsis.

mano tėvas nebuvo rolling stone,

bet turėjo kietą kaktą ir tvirtą kumštį.

mama sako, kad geras buvo tėvas,

negėrė, nelošė, net pas bobas nelakstė.

pinigus parnešdavo namo,

laiku grįždavo iš darbo,

tvarkingai kirposi nagus ir plaukus,

o šeštadieniais padėdavo namų ruošoje.

mano tėvas nebuvo rolling stone
ir nemėgo stounsų.
buvo muzikantas – bosinė gitara, grupė, šokėjai,
o televizoriaus ekrane pamatęs džagerį sakydavo:

ir vėl tas narkomanas plačia kaip subinė burna.

labiau mėgo mišą ir terezą, nes padorūs žmonės

jie buvo.

mano tėtis mirė ne rugsėjo trečią,

o kažkada birželio pradžioj.

testamente reikalavo, kad nebūtų kunigo,

tik dėl to, kad vėliau kaimas apie ką šnekėti turėtų.

niekada nosies į svetimus reikalus nekišo,

tiesiog ne toks žmogus buvo.

jis buvo laivas su nuleistu inkaru,

kurį laikui bėgant prarijo uoliena.

taip užstrigęs prastovėjo jis ilgus keturis dešimtmečius,