Poezijos vertimai
Marija Malinovskaja (g. 1994) – baltarusių poetė, kritikė, redaktorė, vertėja, kurianti rusų kalba. Išleido du eilėraščių rinkinius „Nematomų kolonijų judėjimas“ (Движение скрытых колоний, 2020) ir „Kaimanija“ (2020). Jos poezija versta į anglų, ispanų, italų, lenkų ir kitas kalbas. Gyvena Maskvoje ir Gomelyje. Šių metų „Poezijos pavasario“ viešnia.
Čia skelbiami eilėraščiai iš dokumentinio poetinio ciklo „Kaimanija“, pagrįsto autentiškais pasakojimais žmonių, kuriuos kamuoja psichikos sutrikimai. Pagrindinis tikslas – suteikti žodį tiems, kas jo neteko dėl psichikos sutrikimų stigmatizavimo ir medikalizacijos diskurso spaudimo. Penkerius metus Malinovskaja bendravo su žmonėmis, turinčiais vienokią ar kitokią psichiatrų diagnozę, ir dokumentavo jų žodžius. Galiausiai radosi dokumentinis poetinis ciklas ir socialinis kultūrinis projektas „Kaimanija“, kurį sudaro per 70 liudijimų, padalytų į tris dalis: „Istorijos“ (pasakojimai apie gyvenimą ligos gniaužtuose), „Apsėdusieji“ (pasakojimai apie apsėdimo fenomeną) ir „Balsai“ (pačių herojų specialiai „Kaimanijos“ projektui užrašyti „balsai“, skambantys jų galvose).
Ramunės Pigagaitės nuotrauka
Aida
man keturiolika ir aš bijau išprotėti
girdžiu balsus galvoje
galiu kalbėtis su jais ginčytis ir bartis
kartais prakeikia mane sako
kad tu gyva sudegtum
jaučiu kad mes dviese
aš ir dar kai kas
bet aš turiu savo gyvenimą
o ji savo
ji gyveno tolimais laikais
viską žinau apie ją ir ji apie mane
aš gyvenu jos gyvenimą o ji manąjį
mes taip susiliejome
drauge sprendžiame problemas
ji gyvena kitoje epochoje
o aš dabar
tai man netrukdo bet vis dėlto keista
gyventi kitame žmoguje
ji pati sakė
kad tai nenormalu
gyventi dvidešimt pirmo amžiaus mergaitės gyvenimą
man trūkčioja akis ir dreba rankos
kas naktį verkiu
mama draudžia atskleisti emocijas
jeigu tarkim suges nuotaika arba užpyksiu
todėl viską laikau savy
viduje tarsi ugnį
ji be perstojo degina ir atrodo
kad greitai sudegsiu
o kad pasikalbėčiau su kunigu
tiesiog šiaip sau
aš musulmonė
Galina
dar vaikystėje atsiskleidė mano gebėjimai
sapnuose regėti dalykus kurie turėtų įvykti
ir bendrauti su mirusiais
pastaruosius ketverius metus kada einu miegoti
tarsi per prievartą užsimerkia akys
miegas sukausto
tai net ne miegas
o savotiškas astralinis išėjimas
sąmonė atsiskiria nuo kūno
tą akimirką kada sukausto
apima stingulys lyg paralyžius
nekrustelsi nei rankos nei kojos nieko
ir pradeda plūsti baimė
sulig kiekviena sekunde baisiau
paskui sąmoningai
išeinu iš tokios būsenos
ir atsimerkiu
man nėra šizofrenijos
bet vyrui yra
prasidėjo po nesėkmės darbe jam buvo dvidešimt treji
jo močiutei ir tėvui viskas prasidėjo tais pat metais
prieš keturias dienas iki vyrui patenkant į ligoninę jis buvo komandiruotėje
einu miegoti su vaiku
ir mane pradeda kaustyti
dešiniajame kambario kampe regiu
juodą debesį
ir girdžiu vyrišką balsą bjaurų tarsi paauglio
paikos replikos pokvailės
niekur tu neisi nieko nepadarysi nespėsi
vos debesiui pranykus aš įstengiau atsikelti
išsigandau dar niekada šitaip nebijojau
nepajėgiau būti tame kambary ir nuėjau miegoti į kitą pas sesę
po penkių minučių girdžiu verkiant dukrytę jai treji metukai
lekiu pas ją o ji sako kažkoks berniukas jai pasakė kad aš išėjau
pasklido kvapas lyg po lietaus
panašus į žvakių kvapą cerkvėje
užuosdavau jį ir anksčiau jis manęs nebaugina
rytą skambinu vyrui o jis kaip nesavas
nuvykau jo paimti parsivežiau namo
prasidėjo persekiojimo manija paniška baimė
įsakmūs balsai beprotiškos mintys replikos tokios kaip
mane verčia pasakyti kad buvau neištikimas
o aš niekada nebuvau neištikimas
paskui priėjo prie manęs ir sako eime iššoksim
pro langą
sakau jam
tu ką durniau
kas tau yra
raminkis
viskas gerai
ir jis paklaũsė
staiga pašoko stvėrė ikoną ir kryžių
paskui padėjo ikoną
ir pasakė kad kraustosi iš proto
pažvelgiau jam į akis ir nepažinau
jis atrodė apsėstas
jam toptelėjo kad mane ketinama nužudyti
ir jis apkabino mane
ir kas minutę bučiavo
sakydamas kad viskas bus gerai
girdžiu jis karščiuoja ir širdis smarkiai daužosi
pamėginau jį nuraminti
buvo nelengva bet pavyko
įkalbėjau gultis į ligoninę
prieš dvi dienas eidama miegoti aš ir vėl apmiriau
išvydau debesį kuris persikėlė iš kampo
ir tapo ne juodas o kur kas šviesesnis
balso nebuvo tik garsas
tarsi paleista kasetė ir eina įrašas
rytą nuvykau į ligoninę pasiėmiau bibliją
duodu jam o jis sako kad turi
kad skaito ją ir priima komuniją
šėtoniškus balsus jam išstūmė senasis testamentas
jis sveiksta
Ksenija
kartais atrodo kad iš tikrųjų aš negyvenu
o guliu ištikta gilios komos
ir visa kas vyksta aplink
man tik vaidenasi
rodos tuoj tuoj pabusiu
ir TEN viskas bus kitaip
taip kaip turi būti
pagrindinė tikrovė
ta kurioje gerai jaučiuosi tikriausiai
o čia aš laikinai
visa tai be manęs
bet tuo pat metu ir su mano žinia
tarsi kažkas norėtų išsiaiškinti
kaip elgčiausi tam tikromis aplinkybėmis
tiksliau jis tą jau žino
bet mano reakcija būtina
kaip vienas iš milijardo variantų
Viktoras
man trūko oro bet aš bėgau bėgau bėgau bėgau ir sustojau
kaip krenta kūnas jei kulka pervėrė galvą arba širdį
tartum maišas
taip ir aš kritau
ant nuošalaus automobilių kelio piterio pakrašty
kritau ir nustojau kvėpuoti
supratau kad dabar mirsiu
gulėjau nekvėpuodamas ir žiūrėjau į spindinčią liepos saulę
ir staiga kažkas išėmė mano širdį ir ją suspaudė
buvo gera iki skausmo gera
svaigulį ar palaimą net nežinau kaip apibūdinti
pakeitė siaubingas kaifas
tos pačios šiltos minkštos šilkinės rankos taip suspaudė širdį
kad užspringau nuo kaifo ir tylutėliai nusijuokiau
bet vieną ar dvi sekundes nežinau
šis juokas skambėjo jau dėl neapsakomų kančių
tu juokiesi manai gali mirti nuo šito juoko
apytikriai toks jausmas tiktai be galo stipresnis
paskui praėjo
ėmiau kvėpuoti
lygiai
mane apėmė didžiulis silpnumas
kažkodėl buvau nuogas
tikriausiai nusirengiau žiūrėdamas į saulę
kai širdį laikė rankos
rodos nusirengiau pats
kad stočiau prieš dievą koks esu koks atėjau į šį pasaulį be visko
o po dviejų sekundžių juoko sukelto kančių
aš vos galėjau judėti
bet vėl kvėpavau
lygiai
tarsi nebūčiau bėgęs
šmėstelėjo mintis kad reikia
kaip nors nušliaužti iki žaidimų aikštelės
kad išgyvenčiau
bet rankos ir kojos neklausė
ir tada ėmiau suktis
pradėjau tiesiog suktis apie savo ašį ir taip judėjau asfaltu
rankos kaip rimbai persimesdavo iš vienos pusės į kitą
staiga viena ranka pataikė į balą
nenumaldomai užsimaniau gerti
kaži kaip pavilkau liemenį
kad burna pasiekčiau vandenį
ir ėmiau gerti
ėmiau atgauti jėgas
aš gėriau ir stojausi ant keturių
ir tapo taip ramu kad paklausiau savęs
ar ne savęs
tiksliau pasakius klausiau savyje
ką dabar darysiu
ką nori pats atsakiau
Jekaterina
man devyniolika aš studentė gyvenu viena nuomojuosi butą
draugų nedaug bet jų yra tiksliau buvo kol nepradėjau
girdėti jų
pirmąkart išgirdau vasario sekmadienio rytą
aš prabudau ir saulė slinko per kambarį staiga čežėjimas
šnabždesys juokas visa tai vyko mano galvoje
nusiraminau įtikinau save kad pasirodė pro miegus bet dieną
praleidau namie ir pavakary prasidėjo
vėl šnabždesys čežėjimas galvą tarsi suspaudė švininis
lankas išgirdau balsą jis prašė mėsos galvijų mėsos
ir priminė riaumojimą
tai atrodė nesąmonė bet skausmas stiprėjo ir aš nuėjau į parduotuvę
nupirkau du kilogramus jautienos ir nusivilkau namo
neturėjau supratimo ką su ta mėsa veikti
skausmas atlėgo likusį vakarą niekas netrikdė bet prieš temstant
vėl galva išgirdau balsą įsakė nunešti į dykvietę ir
mesti į sniegą
sveikam žmogui nebūtų nė minties ten eiti vienam
juolab naktį bet aš jau nesijaučiau sveika
tą akimirką netgi nesijaučiau gyva
lauke speigas o aš be kepurės bet šalčio nepajutau tik
skausmą vietoje mečiau mėsą ir nubėgau namo krisdama į sniegą
keldamasi neprisimenu kaip pasiekiau butą
atsitokėjau rytą ant grindų su atsagstyta striuke ir vienu
auliniu batu antras mėtėsi prie durų visą kūną maudė rankas ir veidą
subraižė sniegas
aš įsitikinau kad išėjau iš proto sėdėjau virtuvėje gėriau arbatą
su citrina ir klausiausi jų juoko vėl atėjo jis įsakė
nupirkti artimiausio tiražo loterijos bilietą aš nenorėjau
skausmo nulėkiau į kioską laimėjimas buvo didelis
pripirkau maisto ir užsidariau namie laukiau naujų jo įsakymų
suprasdama kad jeigu būsiu klusni išvengsiu skausmo ir netrukus
jis paprašė mėsos vėl jautienos tai tapo mano pareiga
už kurią atlygindavo laimingais bilietais
rytą po penkto žygio ryžausi nueiti į dykvietę ten
vedė tik mano pėdos bet dykvietėje matėsi ne tik maniškės
be jų dar didžiulių šuns letenų pėdsakai ir juodos vilnos
kuokštai
apėjau dykvietę šuns pėdsakai buvo tik vidury tada
pamaniau kad tai ne liga o tiesiog tapau velnių pasiuntine
naktį vėl prašė mintyse atsisakiau ir namie dingo šviesa
išgirdau juoką už nugaros supratau jis užmuš mane jeigu
nepaklusiu
vėl nuėjau į dykvietę nunešiau išeidama pastebėjau siluetą
panašų į kaukazo aviganio gal tik didesnį
šiandien juokas galvoje vis garsesnis man baisu
Nina
šiomis dienomis buvau pas aiškiaregę ėjau kitu klausimu
o ši kad užkudakuos jog prie manęs stovi mirėsis
ir visus vyrus nuveja
ir iš tiesų nuo vyriškių jau senokai bloga
rudenį verste prisiverčiau užmegzti santykius
iš pradžių buvo netgi jausmų
bet gulime lovoje ir mane tiesiog nuo jo pykina
bobelė sako kad tas mirėsis tai senas krienas
įsitikinęs kad jis tavo vyriškis ir kad kito tau nereikia
todėl ir daro viską kad tu su niekuo nebūtum
o dar turiu moteriškų bėdų
sako kad taip pat jo darbas
ir prasitariau kad aš jį girdėjau ir mačiau
juk maniau tada pasigirdo
viskas ką ji patarė tai eiti per cerkves melsti sveikatos
užsakinėti mišias
bet jaučia mano širdis kad viskas ne taip paprasta
sako jis prikibo po to
kai antikvarinę knygą apie okultizmą nusipirkau
nurodė knygą apšlakstyti švęstu vandeniu
ir nedelsiant išmesti iš namų
paklausiau ar nebūtų geriau ją sudeginti
ji atsakė kad jeigu sudeginsiu
dar labiau į mane įsikibs o gali ir vidun įlįsti
žodžiu išmečiau ir dabar nerandu sau vietos
norėjau upėje nuskandinti bet draugė perkalbėjo
Artiomas
prieš penkerius metus pajutau dieglius apie momenėlį ir ant galvos ėmė krutėti plaukai nekreipiau dėmesio po poros dienų pamačiau kamuoliuką kaip stalo teniso sparčiai tolstantį kambariu guldamasis miegoti jutau šaltis artėja gulasi šalia liečia netrukus kažkas šaltas ėmė įeiti per čakras jutau skausmą ir kaip jis kūnu judėjo aukštyn žemyn ir per kitą čakrą išeidavo tą pačią dieną paslėpsnyje tarpvietėje kaip kabliu pamovė ir energija pakilo ir krūtinės srity pranyko kažkas mažas pabėgo žingsneliai girdėjosi kitą dieną šalia pamačiau siluetus ūgio sulig manim permatomi balti labai greiti skrajojo po kambarį tarytum slėpėsi dar po kelių dienų jau pasiimdavo energiją ir lįsdavo į mane maždaug dešimčiai minučių ir po penkiolikos minučių vėl palikdavo visiškai bejėgį sakiau tėvams pamanė kad išprotėjau ryžausi nusiraminti ir atsiduoti šitoms būtybėms ėmiau ir atsiguliau naktį su tėvu įjungiau šviesą ir tikėsit ar ne kažkas mane nenumarinęs ėmė operuoti tiksliau skrosti mane atverti krūtinės ląstą perskrodė organus prapjovė žarnas netgi jaučiau kaip iš jų viską išspaudžia paryčiais neištvėriau ir kėliausi atsigerti žiūriu ogi aš nesupjaustytas bet aš viską jaučiau nemiegojau buvau apsirengęs ir užsiklojęs manysite aš pamišėlis tada ir aš taip maniau ir iškviečiau greitąją ir mane išvežė į psichuškę mėnesiui tos būtybės neleido užmigti atsisėsdavau ant sofos ir ji imdavo šokinėti ir kūne prasidėdavo skausmai tarsi iš pilvo kažką spaustų eitų lauk kas keisčiausia operuojant ant manęs sėdėjo ir aplink skrajojo objektai smulkūs kaip musės vapsvos laumžirgiai pasitaikė įvairių šviesos reiškinių po psichuškės metus buvo ramu tiktai krutėjimai apie momenėlį bet štai jie ir vėl atsirado vėl šalia juntu šaltuką jų tarsi cheminį kvapą regiu permatomus siluetus ir guldamasis jaučiu kaip liuokteli kažkas katės didumo šokinėja blaškosi ir apie stuburgalį ima skaudėti tvinkčioti sofa virpa taip tarsi kas nors smagiai spardytų baisu žinoma bet skauda
Vertė Benediktas Januševičius
