EINANT ŠARNELĖS TAKU…

Vytautui Mačerniui

EINANT ŠARNELĖS TAKU

                  prie tavo kapo

vasaros vėjo skeveldros

                  diegė širdin

išmintos tavo pėdos

skverbėsi į sunkėjančius mano žingsnius 

prisėdus prie akmens paminklo

išvydau tavo akių gelmę šviesos raizginy

tavo balsas medžių prieglobstyje nuaidėjo

„Išmokinsiu jus mirti neapmokamą mirtį

Ir meilės įkvėpsiu nematomai saulei.“