Tirpėsis

Autoriaus nuotr.

 Tirpėsis – urbanistinis gamtos reiškinys. Formuojasi iš sniego, ledo, bet aptinkama ir žvyro bei kitų smulkių ant kelio beriamų priemaišų. Randami tirpėsiai daugiausia gyvenvietėse. Geriausia ieškoti šešėlinėse gyvenamųjų namų pusėse. Tirpėsiai – tai paskutiniai praėjusios žiemos ženklai. Saulutei stipriau pašvietus, jie ima tirpti, paleisdami sraunius vandens takelius, kurie greitai ieško artimiausio kanalizacijos šulinio.

Autoriaus nuotr.

Senoliai sakydavo: „Žiūrėk, tirpėsis verkia.“ Verkia, nes jų laikas baigėsi, atėjo pavasaris ir nuo to nepasislėpsi, net giliausiose kanalizacijos vietose.

Šie keisti padarai primena kalnus. O gal šiuolaikinio meno skulptūras pavadinimu „Snaudžiantis mamutas“. Į tokius nei įkopsi, nei ūkyje panaudosi. Nieko gero visai su jais nenuveiksi. Todėl tirpėsius nusprendžiau įamžinti, matydamas, kokie jie sutrikę ir vieniši, kai aplink jau seniai visi sniegai nutirpo.

Autoriaus nuotr.

Laikini, nenaudingi ir net jokio vardo neturintys. „Nežliumbk kaip tirpėsis!“ Nevykęs ledkalnio pusbrolis. Prie judrių gatvių tirpėsiai tampa tokie juodi, kad nepanašūs net patys į save. Ir reikia gerai batu paspardyti, kad įsitikintum, jog tai tikrai jis. Taigi nepraeikite pro šalį užmerktomis akimis, poniškai patenkintais, į saulutę atsuktais veidais. Kažkur ten apačioje, prie namo kampe tyliai tirpsta galbūt jau paskutinis praėjusios žiemos tirpėsis… 

Autoriaus nuotr.