Poezijos vertimai

 

HENRY WADSWORTH LONGFELLOW

(1807–1882)

 

 

Harūnas ar Rašidas

  

Paėmęs knygą vieną skaistų rytą,

Joj perskaitė Harūnas ar Rašidas:

„Kur tie karaliai ir visi kiti,

Kurie pasaulį valdė praeity?

Praėjo jie su savo pašvitais,

Ir tu praeisi kaip visi kadais.

Gali tu rinktis kūniškus džiaugsmus,

Gali tu lemt pasaulio likimus,

Gali, ką nori iš jo duot ar imt,

Tačiau tau viskas baigsis su mirtim!“

Ir ėmė verkt Harūnas ar Rašidas,

Ir sūrios ašaros jo skruostais ritos.

 

 

 

Strėlė ir daina

 

Aukštai paleidau strėlę skrist,

Bet kur galėjo ji nukrist?

Ji nulėkė tokiu greičiu,

Kad rast ją netekau vilčių.

 

Paleidau dainą oru skrist,

Bet kur galėjo ji nukrist?

Ar kur yra tokia akis,

Kad skriejant dainą pamatys?

 

Po daug dienų galų gale

Radau aš strėlę ąžuole.

O visą dainą, bet kitu vardu

Aš vėlei draugo širdyje randu.

 

 

 

Juoda diena

 

Diena šalta, tamsi, paniurus,

Lynoja, ir vėjas nerimsta už durų,

Vynvytis dar glaudžias prie dūlančios sienos,

Bet lapai byra nuo gūsio kiekvieno

Ir diena tamsi, paniurus.

 

Ir mano dienos šaltos, tamsios, niūrios,

Lynoja, ir vėjas nerimsta už durų,

Kabinuos praeities, bet jinai – sudūlėjus,

O jaunystės viltis jau nusinešė vėjas,

Ir dienos tamsios ir niūrios.

 

Nurimk, širdie! Gana graudintis;

Už debesų mums saulė tebespindi;

Ir tavo, ir kitų lemtis yra vienoda,

Gyvenime mums kartais būna juoda,

Ir būna dienos – tamsios, niūrios. 

 

 

 

Tik ryto ketvirta…

 

Tik ryto ketvirta, tamsus dangus,

Bet žemė keliasi pro miegus

Su miestais ir laivais ant savo kupros

Pasveikint būsimos aušros!

 

Tik burlaivy tarsi švyturys

Žioruoja vienišas žiburys,

Ir vienintelis garsas tyloj –

Sunkus jūros ošimas tamsoj.

 

1880

 

 

Vertė Lanis Breilis