Parodos pro stiklą
Vilniaus galerijų langai sausio pradžioje su uždarytomis arba atidarymo net neišvydusiomis parodomis – kai kurie miegantys ir tamsūs, kai kurie ryškiai apšviesti, atspindintys gatvės žibintų ir šviesoforų šviesas, pravažiuojančias mašinas, praeivius ir jų šunis. Visa tai irgi tampa parodos dalimi – mažais atsitiktiniais realybės pleištais „čia ir dabar“ fotoaparato užfiksuotame momente. Požeminėje perėjoje tarp CUP ir „Europos“ prekybos centrų dainuoja gatvėje gyvenantis Stepanas, akompanuodamas sau senu, nesuderintu pianinu – tokiu pat svetimkūniu skersvėjų košiamame tunelyje. Pamatęs, kad fotografuoju vitrinas, paprašo nufotografuoti ir jį – siųs dukrai. Neturi nei feisbuko, nei elektroninio pašto – nuotraukos jam reik popierinės, tikros. Belaukiant karantino pabaigos ir galerijų atsidarymo, belieka parodas stebėti pro stiklą. Kiek tai netikra, o gal atvirkščiai? Juk atspindy visada matome ir save.
Pro langus fotografuota: Daivos Kairevičiūtės paroda „Du“ (galerija „Akademija“), Karolio Vaivados kūrybos paroda „Šviesūs prisiminimai“ ir Gvido Raudoniaus kūrybos paroda „Motyvo plėtotė. Bokštai“ (Dailininkų sąjungos galerija), Ramūno Grikevičiaus paroda „Miegas-miškas-miegas“ (Pamėnkalnio galerija), Maarit Murka personalinė paroda „Realios situacijos taikinys“ (galerija „Meno niša“), paroda „Atvėrimai“ „Skalvijos“ kino centro languose („The Rooster Gallery“), VDA Grafikos katedros magistrų paroda „ZOOM OUT / pereinamieji kambariai“ (požeminė perėja tarp CUP ir „Europos“ prekybos centrų), „Homo Absentia“ („Trūksta / nėra žmogaus“) paroda miesto erdvėse („Lewben Art Foundation“), Šv. Jono gatvės galerijos langai, Janso muziejaus langai, Vilniaus mokytojų namų langai, MO muziejaus skulptūrų sodas.
Eglės Frank fotografijos
