Bukui – 100
CHARLES BUKOWSKI
(1920–1994)
atsitraukimas
šįkart aš pribaigtas.
jaučiuos kaip vokiečių kareivis
išpliektas pūgos ir komunistų
slenkantis dvilinkas
su laikraščių prikimštais
nukleiptais batais.
mano padėtis – vienas siaubas.
o gal ir ne vienas.
pergalė buvo taip arti
pergalė ranka pasiekiama.
kai ji stovėdavo prieš mano veidrodį
jaunesnė ir gražesnė už
visas kitas mano pažintas moteris
man stebint
šukuodama metrinius raudonus plaukus.
o kai ateidavo į lovą
būdavo kaip niekada graži
o meilė be galo be galo puiki.
vienuolika mėnesių.
dabar jos nebėr
nebėr, kaip ir visų kitų.
šįkart aš pribaigtas.
ilgas kelias atgal
o atgal – tai kur?
vyrukas, ėjęs prieky manęs
krenta.
perlipu jį.
negi ir šitą jinai nugalavo?
panos
vis skambina moterys
iš praeities.
vakar dar viena tokia
atsibeldusi iš kitos
valstijos.
norėjo pasimatyt
su manim.
pasakiau jai
„ne“.
nenoriu su jom
matytis
ir nesimatysiu.
būtų
nejauku
šiurpu ir
beprasmiška.
pažįstu žmonių, kurie gali
žiūrėti tą patį filmą
ne vieną
kartą.
tik ne aš.
kai jau žinau
siužetą
kai jau žinau
pabaigą
laiminga ji ar
nelaiminga ar
tiesiog kvaila
tada
man
tas filmas yra
baigtas
amžiams
štai dėl ko
aš nesutinku
atsukinėti
tų senų filmų
metai
iš metų
iš naujo ir
iš naujo.
nepamiršk
visąlaik kažkas ar kas nors
tavęs laukia
kažkas stipresnis, protingesnis
piktesnis, malonesnis, patvaresnis
kažkas didesnis, kažkas geresnis
kažkas blogesnis, su akimis
kaip tigro, nasrais kaip ryklio
kažkas pamišesnis už pamišėlį
šaltaprotiškesnis už šaltaprotį
visąlaik kažkas ar kas nors
tavęs laukia
tau aunantis batus
ar tau miegant
ar tuštinant šiukšlinę
ar glostant katę
ar valantis dantis
ar švenčiant išeiginę
visąlaik kažkas ar kas nors
tavęs laukia.
įsidėk tai giliai į makaulę
kad būtum kuo geriau pasirengęs
kai tai ištiks.
o kol kas geros tau
dienos
jei dar tebesi.
regis, aš tebesu –
cigarete štai
nusideginau
pirštus.
prasisukt
nepaisyk jokių įmanomybių ir galimybių…
nepaisyk Beethoveno, voro, Fausto pasmerkimo…
sukis, pupuli, tik sukis:
namas mašina pupų prikimštas pilvas
mokėk mokesčius
dulkinkis
o jei negali dulkintis
santykiauk.
kalk pinigą, bet ir nesiplėšyk per
daug – priversk kitus sumokėti, kad
prasisuktum… ir
nerūkyki per daug, bet pilk tiek, kad
atsipalaiduotum, ir
į gatvę nelandžiok
šikną šluostykis kuo kruopščiausiai
tualetinio netaupyk
nemandagu žmonėms išsiduot, kad šiki ar
gali taip smirdėt
kai
nepasisaugai
apsaugoti
namas kaimynystėje mane
liūdina.
vyras su žmona kelia anksti ir
važiuoja į darbą.
pavakare pargrįžta namo.
jiedu turi berniuką ir mergaitę.
iki 9-os vakaro visos šviesos name
užgęsta.
kitą rytą vyras su žmona
vėl kelia anksti ir važiuoja
į darbą.
pavakare parvažiuoja namo.
iki 9-os vakaro visos šviesos
užgęsta.
tas namas kaimynystėje mane
liūdina.
tie žmonės mieli, man
jie patinka.
bet aš jaučiu, kaip jie skęsta.
o išgelbėti negaliu.
jie išgyvena.
jie nėra
benamiai.
tačiau kaina
siaubinga.
kartais dieną, būna,
žvelgiu į tą namą
o namas žvelgia
į mane.
ir tasai namas
verkia, taip, verkia, aš
jaučiu.
būk geras
mūsų visąlaik prašo
suprasti kito žmogaus
požiūrį
kad ir kokį
senamadišką
kvailą ar
įžeidžiantį.
tavęs prašo
į jų kiaurą susimovimą
į jų iššvaistytą gyvenimą
žiūrėti
kuo prielankiausiai
o ypač
į pagyvenusiųjų.
bet amžius yra mūsų darbų
suma.
jie bjauriai
suseno
nes gyveno
aklai
nes užsispyrę
nenorėjo
matyti.
ne jų kaltė?
kieno kaltė?
mano?
manęs prašo slėpti
nuo jų
savo požiūrį
iš baimės dėl jų
baimės.
amžius nėra nusikaltimas
tačiau apmaudas
dėl sąmoningai
iššvaistyto
gyvenimo
tarp daugybės
sąmoningai
iššvaistytų
gyvenimų
yra.
Vertė Andrius Patiomkinas