Eilės

 

●

 

Nežinau valandų

Neskaičiuoju minučių

Kasryt pabundu

Taip lyg nebūčiau

Nubėgančios dienos

Pamoja sparnais

Nuoga per ražienas

Ant kelių – takais

Taip sausis, vasaris

Birželis… ruduo

Dykuma Kalaharis

Ir valkata šuo

Taip saulė zenite

Taip tirpsta ledai

Dar šalnų nematyti

Bet žiūrėk – sušalai

Ir namuos miškas ošia

O čia laikas – vagis

Kol srebi miesto košę

Ir lauki, kol lis

Bet nubėga tos dienos

O tu lauki dar vis

Vėl basa per ražienas

(Gal giliai dar kas liks…)

 

 

●

 

Kreivos gatvės, paikas vėjas

Saulės sirupo lašai

Juodos katės ir siuvėjos

Ant paveikslų parašai

Žingsniai tylūs saulei kylant

Saujos miego trupinių

Miesto rytas nevalyvas

Rąžos pamestu ritmu

 

 

●

 

Iškišo nosį pro langą

Šiltas pavasario vėjas

Vėjas – ne vėjas, nuėjęs

Ir taipgi

Jau šimtąsyk girdėjęs

Bet vėlei kartoja

Vėlei pamoja

Kitai vėlei dainuoja

Tą pat vagą žingsniuoja

Kaip senas artojas

Viskas kartojas