Sapno noktiurnas

 

Kaip Šopeno antrasis noktiurnas

tavo laikas brolau klavišais

bėga pirštai lengvai neskubėdami –

tyliai vėjas pušų viršūnėm

 

Ir tada paslaptis kai liejasi

kaip upelis į upę čiurlena

visos seklumos gimsta sietuvom

visos gelmės sėkliais pavirsta

 

Sėdi vienas tylus keleivis

savo galvą žilą parėmęs

o laukymėje miško dvaras

kuriame niekas nemiega

 

Atsibudęs keleivis galvoja

kokį sapną jis čia susapnavo

už langų kai muzika skamba

liejas burtai Šopeno noktiurno

 

Gal keliaukim toliau keleivi

mano kelias o tavo muzika

kai pasieksime kelio galą

dar išgirsim garsus noktiurno

 

Ir tada tik pažvelgsim į dangų

ten orkestras seniai jau groja

skamba muzika seno noktiurno

ir Šopenas niekad nemiega