Kas yra tapyba? (III)
Justinas Vaitiekūnas. Namas-laivas. 1993
Dalinis pasitikėjimas laisva valia veda prie pajautos, kad esame mylimi.
„Kas yra tapyba? (III)“, skirtingai nuo ankstesniųjų tekstų („Š. A.“, 2017.IV.7 ir 2018.IV.20), bus arčiau autoriaus tapybos reikalų.
Susiklosčius itin įdomioms aplinkybėms šis rašinys, daug nesvarstant apie tai, kad būsiąs nebūdingas kultūrinei spaudai, siekiant grynumo, bus praktiškas, konkretus ir faktologinis.
Kadaise siūbtelėjo lakoniškas pokalbis:
– Sakau, netapantis tapytojas yra gryna iškamša. Ir čia dar per švelniai pasakyta! Būna ir dar blogiau, gali ir tapantis tapytojas būti iškamša.
– Atsargiai, aš kaip vaikas tikiu kiekvienu tavo žodžiu, – tuosyk atsakė mylimoji.
Ir štai, nuolankaus laiko beieškant, teptukai išplauti ilsisi ir yra ramūs, nes mes statome Tapybos namus. Juose gyvens tapyba. Pradėjome statyti šių metų gegužės 7 dieną.
Toliau Jūsų dėmesiui pateikiamame tekste apžvelgiama Tapybos namų kūrimo pradžia ir keli scenarijai.
Gegužės 29 dieną įvyko susitikimas prie nagrinėjamo gyvenamojo namo ir aptarimas. Susitikimo metu pastebėti pastato laikančiųjų ir atitvarinių konstrukcijų galimos avarinės būklės požymiai (kiauriniai plyšiai sienose ir kiti), pavojingi laikančiųjų konstrukcijų defektai. Ateityje planuojant pastatą eksploatuoti galimi tokie scenarijai:
1) pastato griovimas ir naujo pastato statyba. Tuomet bus reikalingi griovimo projektas ir naujo pastato projektas.
2) Pastato kapitalinis remontas. Tokiu atveju pastato naudotojui siūloma išramstyti konstrukcijas ir likviduoti avarinę būklę, pašalinti statybines ir buitines šiukšles ir gaisro pasekmes. Tuomet reikės parengti pastato kapitalinio remonto projektą. Pagal projektą pakeisti rūsio, pirmo ir antro aukšto perdangas, iš naujo įrengti laiptines, pakeisti stogo konstrukcijas, pakeisti langus ir duris, apšiltinti visą pastatą ir įrengti lauko bei vidaus apdailą, iš naujo įrengti pastato inžinerinius tinklus, sutvarkyti sklypą. Remonto metu pastato išorės matmenys nekeičiami.
3) Pastato rekonstrukcija. Tokiu atveju pastato naudotojui siūloma išramstyti konstrukcijas ir likviduoti avarinę būklę, pašalinti statybines ir buitines šiukšles ir gaisro pasekmes. Vėliau atlikti vidaus apdailos ardymą, atidengti namo antžemines laikančiąsias konstrukcijas, sudaryti galimybę ištirti pamatus (iškasti keletą šurfų) ir užtikrinti saugų patekimą. Vienareikšmiškai suformuluoti užduotį tyrėjams ir aprašyti būsimo pastato naudojimo viziją. Paskui atlikti namo techninės būklės tyrimus: nustatyti rekonstravimo darbų mastą, galimybę pakeisti pastato matmenis plane arba aukštingumą, galimybę realizuoti užsakovo (statytojo) sumanymus. Vėliau, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, reikia parengti pastato rekonstravimo projektą ir rekonstruoti pastatą.
Reikia atkreipti statytojo dėmesį, kad nuo 1962 m., kai namas buvo pastatytas, pasikeitė projektavimo normos ir kiti statybos techniniai reikalavimai, kuriuos privaloma taikyti vykdant statybą, remontą ar rekonstrukciją. Jei pasikeis pastato paskirtis – pasikeičia apkrovos.
Šiam aprašui rengti buvo naudojami tokie informaciniai šaltiniai:
• Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011.
• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.
• STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“.
• STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“.
• STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“.
• STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“.
• Namo fotonuotraukos, 2020 m. gegužės mėn. Kadastro duomenys, Nekilnojamojo turto 2018 m. registro išrašai. UAB „Butas tau“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 06/10 13:04 fotonuotraukos.
