Iš anglakalbės poezijos
WILLIAM ERNEST HENLEY
(1849–1903)
Poetas, dramaturgas, literatūros kritikas, leidėjas. Nuo vaikystės kentėjęs nuo sunkios ligos (kaulų tuberkuliozės) ir vėliau gyvenime patyręs nemažai sunkių išmėginimų, buvo įdomi, stipri ir gaivalinga asmenybė. 1875 m., gulėdamas ligoninėje, jis ir sukūrė savo geriausiai žinomą eilėraštį „Invictus“.
Invictus*
Kada nakties tamsa juoda
Mane suspaudžia tarsi gniaužtai,
Dievams dėkoju aš tada
Už savo sielą nepalaužtą.
Nors daužomas be paliovos,
Aš nešaukiau ir nevirpėjau.
Ir savo kruvinos galvos
Prieš lemtį lenkti nenorėjau.
Anapus šios rūsčios būties
Dūluoja Siaubo karalystė,
Bet ir grasinančios mirties
Visai aš nebijau išvysti.
Nerūpi man, ką skirs lemtis
Ar kokią bausmę ruošia Hadas,
Pats sau esu aš kelvedys,
Pats sau aš – savo sielos vadas.
* Nenugalėtas, nepalaužtas (lot.).
G. K. CHESTERTON
(1874–1936)
Eilėraštis „Asilas“ (The Donkey) pirmąkart išspausdintas rinkinyje „Laukinis riteris“ (The Wild Knight, 1900).
Asilas
Kai skraidė žuvys, medžiai lakstė
Ir figom puošės stagarai,
Kai dažėsi krauju mėnulis,
Tada ir aš gimiau tikrai.
Taip, aš – didgalvis, šlykščiabalsis,
Ir ausys lyg šikšnių sparnai –
Parodija tarp keturkojų,
Šėtono įmesta čionai.
Nutriušęs žemės atskalūnas
Su užsispyrėlio valia;
Ne kartą išjuoktas ir plaktas,
Tačiau su paslaptim gilia.
Kvailiai! Ir man žvaigždė sužibo,
Sukėlus džiugesio bangas:
– Osana! – žmonės garsiai šaukė
Ir klojo palmių man šakas.
JAMES STEPHENS
(1880–1950)
Vėjas
Pakilo vėjas su kauksmu.
Burnon įkišęs du pirštus,
Lapus ištaškė švilpimu
Ir tratino medžius rūstus,
Ir staugė, kad nudės, nudės.
Tą gali jis, išties, išties.
ELIZABETH BISHOP
(1911–1979)
Nemiga
Kontoros veidrody mėnuo
žiūri per tūkstančius mylių
(ir gal į save išdidžiai,
bet nesišypso, o tyli)
į tolį, už sapno ir miego,
o gal jis dieną tik miega.
Ir šios visatos apleistas,
galėtų jai liepti dingt,
o pats, kur telkinį radęs
ar veidrodį, – nusiskandint.
Tad vyniok į vortinklį vargą,
jį šulinin gramzdink
į šitą apverstą pasaulį,
kur dešinė – kairėj,
kur šešėliai kūnu pavirsta,
kur naktį budime budriai,
kur dausos – seklios, o jūra – gili,
ir kur mylėt mane gali.
RANDALL JARRELL
(1914–1965)
Amerikiečių poetas, kritikas, eseistas. „Rutulinio bokštelio šaulio mirtis“ (The Death of the Ball Turret Gunner, 1945) yra žymiausias Jarrello eilėraštis apie karą. Beveik nėra amerikiečių poezijos antologijų anglų kalba be šio trumpo eilėraščio.
Rutulinio bokštelio šaulio mirtis
Iš motinos sapno aš patekau Valstybėn
Ir gūžiaus jos pilve, kol mano šlapi gaurai sušalo.
Šešių mylių aukšty aš pabudau atgijęs
Zenitinės ugnies ir naikintuvų košmarui.
Paskui žarnos čiurkšle mane nuplovė nuo bokštelio.
1945
GWENDOLYN BROOKS
(1917–2000)
„Mūsų chebra – jėga“ (We Real Cool) – turbūt garsiausias amerikiečių poetės eilėraštis, parašytas 1959 m. ir pirmąsyk išspausdintas jos trečiame rinkinyje „Pupų valgytojai“ (The Bean Eaters, 1960).
Mūsų chebra – jėga
Pulo žaidėjai.
Septyniese „Auksiniame semtuve“*.
Mūsų chebra – jėga. Mes
Lankėm šulę, jei ką. Mes
Naktinėjam dažnai. Mes
Pliekiam pulą čionai. Mes
Maukiam smaukom sykiu. Mes
Džiną skiedžiam viskiu. Mes
Už kitus kietesni. Mes
Greitai mirštam jauni.
* „Auksinis semtuvas“ (Golden Shovel) – biliardinės pavadinimas.
Pupų valgytojai
Jie valgo daugiausia pupas, šie senoliai lėti.
Jų pietūs visai paprasti.
Rakandai mediniai, dubenys šukėti,
Indai skardiniai, prasti.
Abu geri, nors dėk prie žaizdos.
Abu nugyveno savo dienas.
Kelias, rengias kaip įpratę
Ir deda daiktus į vietas senas.
Ir vis gyvena…
Vis gyvena atsiminimų atšvaitais,
Palinkę virš pupų pigiam kambarėly,
Kur mėtos karoliai, kvitai, lėlės, vazonai,
Tabako trupiniai ir skiautės su kutais.
SPIKE MILLIGAN
(tikr. Terence Alan Milligan, 1918–2002)
Bumbt
Bumbsintys daiktai nakčia
Neturėtų gąsdinti mus čia.
Tai tik ausys ir jų angos,
Ir dar ta tamsa už lango
Baimę mums įvaro nejučia.
Veidrodėli, veidrodėli
Švelni lyg pavasaris mergina
Šukavosi laimingus plaukus.
– Tu labai bjauri, – jai veidrodis tarė.
Bet
jos lūpose švietė
slapi lyg balandėlė šypsena,
nes ar ne šį rytą
jai pasakė aklas berniukas:
– Tu graži?
JENNY JOSEPH
(1932–2018)
Anglų poetė, išgarsėjusi 1961 m. parašytu eilėraščiu „Perspėjimas“ (Warning). Eilėraštyje minima raudona skrybėlaitė davė pradžią Raudonų skrybėlaičių draugijai (Red Hat Society), įkurtai Jungtinėse Amerikos Valstijose 1998 m., – socialinei organizacijai, vienijančiai įvairaus amžiaus moteris ir veikiančiai daugiau nei 30 pasaulio šalių.
Perspėjimas
Kai aš pasensiu, pasipuošiu purpurais,
Nešiosiu raudoną skrybėlaitę, nors man ji netiks ir nederės prie veido,
O pensiją išleisiu brendžiui, vasarinėms pirštinaitėms,
Bateliams iš atlaso, vis murmėdama, kad sviestui mes neturim pinigų.
Pailsusi prisėsiu ant šaligatvio,
Lapnosiu maisto mėginius krautuvėse ir spaudinėsiu pavojaus mygtukus,
Lazda braukysiu per turėklus prie viešųjų pastatų
Ir atsigriebsiu už jaunystės nuosaikumą.
Šlepetuosiu basnirčia per lietų,
Kitų sodeliuose skabysiu gėles
Ir dar išmoksiu spjaudyt.
Gali dėvėt baisias palaidines ir sustorėt,
Sušveist iš karto tris svarus dešrelių
Arba savaitę misti duona su agurkėliu
Ir kaupti pieštukus, plunksnakočius, padėkliukus ir šiaip visokį griozdą dėžėse.
Dabar gi turime vilkėt drabužiais nuo lietaus,
Mokėt už nuomą, nesiplūsti gatvėj
Ir gerą pavyzdį rodyti vaikams,
Ir kviest pietų draugus, ir laikraščius skaityti.
Bet gal dabar derėtų man kiek praktikos įgyti,
Kad šokiruoti nenustėrtų artimieji,
Kai aš staiga pasensiu ir pasipuošiu purpurais?
Vertė Lanis Breilis