Eilės

 

1

 

repriza
atšipus pažiba žvyriaus
šventuose kalneliuose pelėda arlekinas

 

vaikai nenubrozdintais keliais
žiūri – repriza! – aukštyn

 

ir dieną ir naktį čirškina motina
pelėda – capt capt klonkt –
nuvedė snarglių į rūsį

 

simfonija repriza drėgmės:
užuolaidos cypia viela
išklibus sienoj
plastiko vertikali sūpynė
ir nebegyvo šerno aimana

 

kvadratu nukaltas aš labai
negimė man dar netapau
aš motina pelėdos arlekinas
palaidotas vaikas ne čia

 

repriza repriza repriza repriza

 

2

Suklykė žuvėdros
nes net nepagalvojo
kad gali neklykti.

 

Sudžiūvusi bulka
visada kybos danguj
ilgiau nei šviežia.

 

Ant mėlyno Brailio
rašto gimęs vaikelis
lukštena kelto bortą.

 

Ir kostiumuotas jūreivis
nusišluosto skreplius
į kostiumo rankovę.

 

3

riebalų vaikai ateina
atidunda
ridenasi nuo kalnų
saugokis

 

girti lašininiai trepsi
šlepetėmis
gerbia tik plytas
ir duoną

 

Na ir kam tu gimei, mielas vaike?
Na ir ką tu čia veiksi?
Gimė, mat, vaikas
Gimė mat vaikas
Durnelis
               Vaikelis

 

JUOKIASI PUODAS,
KAD KATILAS JUODAS

 

atidunda persigyvenęs
sunkumas
šlepetėmis nusizulino
pėdas lig kraujo
bet trepsi

 

saugokis

 

4

Nevalgysi duonos
Nerasi tu duonos
Pabėgs jinai nuo
Tavęs.

 

Pastipsi numirsi
Duonos nevalgęs
Su svajonių pelėsiais
Delne.

 

Man atrodo, kad dar,
Kuprotas vaike,
Visiškai nenusivažiavęs
Esi.

 

Turi dar šansą gyventi
Dorą ir tyrą gyvenimą
Blizgančiais marmuro
Parketais diplomais
Laurais ir duonos
Kąsniais pilkam
Kvadrate.

 

Nuvyto magnolijos

 

5

Šūdų karalijos hierarchija
Yra labai sudėtinga
Labai komplikuota
– nesupyk jau virstu nesupyk –
It Gordijo mazgas
Paini.

 

Siaubas pamatęs užsimerkęs
Figūras kapus rūsius kafeterijas.

 

Bet kai būsi arlekinas viršum vėjo
– ir vėl būsi ugnyje ugnyje! –
Viršum bespalvių bulvinių vaikų.

 

Suprasi kad tik šie šūdų koridoriai
Šventų didybių bei falų išpranašauti
Leis pasidžiaugti gyvenimu.
Nes kam tau, durneli vaikeli, liūdėti?
Šūdų karalijoje nėra blogai
Tik kartais smirda
Šūdais.