EGLĖ POŠKEVIČIŪTĖ

Eilės

 

 

neplauti ridikų lapai
kibiro apačioj žalios braškės
kirmėlėti šparaginiai žirniai
rūgštūs antaniniai obuoliai krituoliai
labai skanūs paragaukit
išsitraukia kišeninį peilį ir tikiu
perbraukia burokiniais pirštais
ilgus riebaluotus plaukus atgal

šitaip atrodo jėzus kristus
pardavinėja lenkiškas braškes
su lietuviška etikete

senelis rytiniam turgaus šurmuly mauroja
ar kriaušės miškinės ar paprastosios
anūkui dantis iškrito vakar
neįkąs visai kaip senelis traukia

nuotrauką iš dviskyrės piniginės rodo
ereliuką ir šešiametį blondiną

jėzus rūko importines cigaretes
visada galvojau kad kamelį
ar pirksi jei ne dink
yra laukiančių

nušvitimo ar braškių
šypteliu
ir einu link rūgštynių

  

Hector Giacomelli. Paukščiai. 1880

Hector Giacomelli. Paukščiai. 1880

 

reinkarnacija

 

o dabar vystu
vėjas vėdina žiedlapius
mirštu
pamačius daugiau
nei norėtųsi raukšlėjuosi
į razinos dydžio sėklą

šįkart pūstelk stipriau
noriu kur ir žiemą šilta

 

 

jok jok Kajok

 

kiek girdėjau vienatvė neberūko
ir rūkas jau
nebegeria alaus

 

tik tas vienas baltas atitrūkęs
nuo karuselės
vaikščioja arkliukas

 

 

virš mano galvos
svirpia paukštelis
dydžio sulig smilium
o aš visai nežinau
ką daryti
kuo jis vardu
kaip su juo kalbėtis
kaip pasakyti
kad aš dabar
                  užsiėmusi
                         skaitau Tolstojų

 

 

 

mama prašau apkabink mane
ir pasakyk kad tai ką vadinu realybe
nėra tikra kad tik įsivaizduoju
tirpstančius kalnus kad esu
deivės gabijos draugė kad tu
esi kad yra tie kuriuos laikau

 

mama suspausk stipriau
man baisu kad nepabusiu
ir nenušvisiu vaivorykšte
kad gyvensiu patamsiuose
tekant pilnačiai

 

mama pameluok man jei reikia
galim pasirašyti sutartį
kad nekaltinsiu tavęs
kai užaugsiu

 

mama laikyk mane
už rankos ir šnibždėk man mantras
prašau neišnyk man atsimerkus

 

mama jei esi tu
esu ir aš jei nesi
aš nebūsiu

metai be ramybės

 

varpams suskambus
visada surandu mus
ištroškusius skruostai
pabalę slepiamės
už šiaulių katedros

melsdami

 

kiekvieną kartą kai

suskamba varpai

sparnus
išskleidžia angelai

klūpime ant

sudrėkusios rudens

žolės pasitiesę
norfos maišelį tikime
mišios ties amen

nesibaigs

 

varpai toliau skamba
ignoruodami

įspėjamuosius ženklus
ir šėtonai nežada

trauktis

nuo klebono antkapio

slysta
krušos gabaliukai

surandu
vėžlius bijančius

sušlapti

 

pro bažnyčios kiemo tvoros plyšį
snapą kiša gaidys
varpai nutyla tačiau prabunda smegduobė

atidavę žemei batus liekam basi
išvargę tačiau sotūs
ir pasiruošę kovai

 

beveik laimingi išnykstam miesto smoge

dabar ilsėsimės nes kitą rudenį
vėl slėpsimės vėl žaisim
                                      karą

 

 

 

beržai oškit mergelėms jūrą
vardan senos draugystės
vardan dievo tėvo
mergelėms oškit beržai
prasidėję ramybėje metai
grūdus lesa baisiai ilgai
kiek dar tęsis sausra
nagų odelėse tėveli

papurtyk apsnigtą šaką obels
virš mano galvos
kad sušlapčiau

 

 

 

jau seniai matėmės
paskutinįkart jei neklystu
prieš penkis gyvenimus

 

prisimenu
rinkom alyvuoges
nuo paskutinės reinkarnacijos medžių
prisimenu kaip mylėjomės
pilno mėnulio šviesoj
ant nepatogaus kalnų grindinio

 

nebeprisimenu nieko daugiau
iš to gyvenimo
tik kaip mylėjai mane
iškvepiančią

 

//

 

kai sutiksi mane gatvėj
pasiūlyk išgerti arbatos
nebūtinai mėtų

 

pakalbėkim apie ežerus
verčiančius nusirengti

 

 

 

dievas ant klevo šakelės
sėdėdamas kalba su savo
karvytėmis apie nieką
apie orą ir pusryčius
einu pro šalį
įsitraukiu į pokalbį
sakau šiandien geriau nei vakar
miegojau neprabusdamas
dievas linkčioja galva sako
aš tik vakar prisiminiau
kad rytoj sūnaus atgimtadienis
kuris klausiu kiek metų
kad jau nepamenu
dievas šiek tiek nuliūsta
boružės lėtai lipa
jam ant veido kartu
pakyla virš klevo išnyksta
tarp debesų nueinu toliau
savo keliu

link upės

 

 

 

kaip tu?

 

bijau nuosavų minčių
ir kaip jos kartais dėliojasi
nešiojuosi visas negandas
pilvo riebaluose tačiau dabar
išjaučiu vienatvę iki galo
ji visada užklumpa netikėtai
kaip gegužės pradžios lietūs
o aš nesinešioju skėčio
ir neturiu kuprinės
nesu pasiruošusi krušai
ar šlapdribai
kurios būtų protinga tikėtis
juk žinai mane

aš neturiu botų

 

mano galinėse džinsų kišenėse
vis dar auga žibutės pabundu
saulei pešiojantis veido
plaukus užmiegu
kai nurimsta širdis

 

o šiaip tai ramiai
būnu

 

 

 

žodžiai trečioj aky spaudžia
kaip sviestą ašaras nesu
mačiusi kaip spaudžia sviestą
nesu melžusi karvės
nebridau aukšta žole
link upelio neturėjau
tik savo seno ąžuolo šakos
neturėjau progos pažinti

 

mano gimtojoj degtukų dėžučių
girioj kerta paskutines gyvybės
liepas o aš kartoju žingsnius
kaip mantras užčiuopiu liūdesio
cistą plautyje atleisk mama
neturiu valios ištraukti

 

                      maudausi seserų kraujyje
                      ir nešvarėju krešuliai
                      nusėda ausų sraigių nameliuose    

                      meldžiuosi hinduizmo dievams
                      kartoju harė krišna
                      gaja skambina atsiliepiu
                      sakau sori dabar negaliu
                      kalbėti

 

žodžiai sminga
dzeno vienuolių strėlėmis
į kepenis
įkvepiu paskutinį kartą
                        rama
                                 harė

 

 

 

bėgti iš atrakcionų
užklupus vasaros lietui
basomis nes basutės
tik trukdo slysta
iš po kojų žemė
supantis ant medžio šakos
virš prarajos
apaugusios dilgėlėm

 

likti paskutinei daržely
matyti pavargusius auklėtojų
veidus žaisti su miglės
popieriuku užmigti
galinėj sėdynėj
atsibusti jau lovoj

 

negirdėti kaip šaukia valgyti
nejausti alkio
mama mama ar galima?
galima kiek ir ko
visko po truputį
blynų per visą keptuvę
braškių su pienu
sumuštinių su smulkiais
kumpio gabaliukais ir paslėptais
ridikėliais duonos su sviestu
ir cukrumi

 

užkasti smėlyje pėdas
bėgti nuo skruzdžių
lendančių į pūsles
suprasti kai kalba rusiškai
ty chočeš moroženoje
šaukti chočeš

 

verkti pešant plaukus
verkti juos kerpant trumpai
verkti norfoj prie žurnalų
verkti prie kasos neateinant mamai
su pienu verkti prieš miegą
profilaktiškai

 

miegoti ramiai
tėvams kambary renkant
pūzlę miegoti kai dar yra svečių
girdėti juos kalbant

 

kvėpuoti karštomis bulvėmis
linkėti labos nakties žaislams
suguldyti juos į lovą
nebetilpti melstis prieš miegą
saugok tėtį ir mamytę

klausytis kaip tėtis
skaito liaudies pasakas
iš knygos žaliu viršeliu
įsivaizduoti giltinę
ir trečiąjį brolį
suptis atsistojus

 

krautis kuprinę
ir eiti gyventi pas senelį
siųstis dainas per c++
visą dieną statyti barbėms namus
vakare nebenorėti žaisti

 

privalėti pataikyti
į plytelių išraižymus
valgyti kregždutės saldainius
iš senelio spintos
kišti pirštą į čierkutę
netyčia išgerti girą
maišytą su alum

 

žinoti kad esi saugi
ir mylima kad išnarinusi
sesei ranką vakare
valgysi sriubytę su ryžiais
ir morkytėmis

//

tęsti šį sąrašą amžinai
graudintis
ir nenorėti užaugti

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.