30 klausimų, kurių žmonės neužduoda vienas kitam

 

Inga Gailė (g. 1976) – latvių poetė, prozininkė, dramaturgė. Išleido 6 poezijos rinkinius, du romanus, tris pjeses. 2018 m. anglų kalba pasirodžiusią poezijos knygą „30 klausimų, kurių žmonės neužduoda vienas kitam“ (30 Questions People Don’t Ask) žurnalas „World Literature Today“ įrašė į 80 iškiliausių vertimų sąrašą. Rašytoja yra viena aktyviausių latvių kultūros propaguotojų pasaulyje, veikli moterų teisių gynėja. Versta iš naujausio poezijos rinkinio „Velykos“ (Lieldienas, 2018).

 

 

Velykos

 

Įsivaizduok –

esi homoseksualus vyras Ugandoje

arba žilaplaukis balandžių pardavėjas Jeruzalėj,

akimirksnis ir vyksmas įvykęs,

įsivaizduok –

esi vaikas, kurs žvelgia

iš praeities tamsos,

kaip tėvai meluoja apie jo mirtį,

įsivaizduok –

esi šio vaiko motina,

pergyvenusi baisesnių dalykų nei tai,

kad jos vyras yra dešimtmetės dukros vyras.

Įsivaizduok –

esi moteris Indijoje,

kurią kartu su draugu išmeta iš autobuso,

įsivaizduok –

kas auga toj šalikelėj, kokios šaknelės,

kokie vabzdžiai ropoja per tave,

kaip tavo gyvybė pulsuoja pirštų ir plaukų galuose,

bet tavo siela tyli,

tavo siela tyli.

 

Kraujo katpėdėlės,

mylima gyslota ranka,

kaitrioji saulės glamonė,

kai tu atsimerki,

virš vieno voko plaukia raudona migla,

tolumoj tolsta kelias,

saulės kaitroj atrodo –

kažkas juo eina,

vokas skendi raudonoj migloj,

vaikų rankos virš dulkių debesų,

susirenka žmonės pažiūrėti į tave,

kuri šįkart yra puolusi,

susirenka žmonės

su akmenimis užančiuose.

 

Kraujo katpėdėlės,

mylima gyslota ranka,

kaitrioji saulės glamonė,

tavo šešėlis nusilenkė tau,

per anksti, per anksti, per anksti,

nuo kryžiaus krenta juodas šešėlis,

ir saulė įklimpsta jame,

tavo paskutinės dejonės atodūsis trumpas,

praeina trys dienos,

tyla,

prie žaizdom nusėto kūno

kažkokio žmogžudžio motina

rašo pirštu ant žemės:

tu atėjai vieną kartą,

ką mes veiksim po to?

 

Įsivaizduok –

tai nutinka kasdien,

vinys, kauleliai, actas, dejonė,

įeini į vestuvių puotą iš tamsos

ir niekas nepažvelgia į tavo veidą,

laiko lieka vis mažiau,

kad tave išmestų lauk,

visi užklijuoja langus ir perka maisto pasaulio pabaigai.

 

Tu išgirsti –

kažkur tolumoj debesų laidaruos

žaibas pakinko

keturis vėjus.

 

Didysis penktadienis

 

• Sunku kvėpuoti, nes valgiau naktį.

• Sapne regėjau kraujuojančią žaizdą sėdynėje.

• Kaip man užrašyti tuos rašmenis?! Tai neįmanoma! Kodėl aš nieko niekad nesugebu padaryti???

• Alisė pernelyg garsiai skuta bulves.

• Teodezija verkia. Nesuprantu, ko ji nori.

• Kodėl jis taip garsiai groja?

• Gal jis manęs neapkenčia?

• Aš nė vienam nepatinku.

• Abi mergaitės klykia.

• Bukas skausmas smilkiniuos.

• Kaip aš galiu pykti ant tokių nuostabių vaikų?

• Viskas erzina mane.

• Aš esu tinginė.

• Viešpatie, kaip mane erzina tai, kai niekas nenutinka taip, kaip aš noriu?

• Kodėl jis pajuokia Čavapą, kuris žliumbia ir atgailauja?

• Kodėl aš tokia buka?

• Niekad nedariau taip, kaip privalu.

• Nejau jie mano, kad esu agresyvi? Gal jiems tai pasakė Janis? Mano padėtis beviltiška.

• Aš dabar, specialiai šiam eilėraščiui, sugalvoju šias blogybes. Nieko niekad negaliu padaryti paprastai.

• Aš apšaukiu dukras, kad nieko negirdžiu.

• Aš niekaip negaliu suspėti. Niekada nebūsiu laiminga.

• Teodezija klykia. Alisė vėl nori papasakoti planą.

• Niekur nerandu prieglobsčio. Sumanytą darbą irgi pradėjau ne taip. Aš kalbėjau lyg suparalyžiuota. Niekas negirdėjo.

• Kažkas juk turi būti kaltas šiam bepročiui?

• Kur padžiauti kojines?

• Ištrūko visos sagos.

• Jie visi klausėsi užsimerkę. Ar jie taip elgėsi todėl, kad nematytų manęs?

• Alisė irgi nebelinksma.

• Pasirodo, kažkas ne taip.

• Tos mano blogos mintys viską sugadina.

• Po trijų minučių ramybės vėl visi šaukia.

• Klavas energingai laikina mano nuotraukas, nes fotografas yra jo draugas.

• Inga, tai ne tavo nuotraukos.

• Šią mintį paskyriau atvejui, jeigu visa tai kas nors paskelbtų, tai perskaitęs Klavas pasakytų, kad tu, Inga, esi ištižėlė.

• Niekas, niekas, pažodžiui nesupras niekas.

• Alisė bjaurisi savo plaukų spalva.

• Reikia parašyti planą. Bet aš negaliu.

• Alisė klykia, nes jai atrodo, kad ją nužudysiu žirklėmis.

• Teo nemiega.

• Būtent šiomis blogomis mintimis tu visus atstumi nuo savęs.

• Aš esu bejėgė. Tokia būti nevalia.

• You did well. Taip, taip, žinoma, bet „Nike“ kedus gamina mažieji Šri Lankos vaikučiai.

• Moterys su vaikais yra nematomos. Jos yra tarnaitės, kurios laukia, kol kas nors atkreips dėmesį.

• Ir jis nepasirinko manęs, neva mano galva pilna tarakonų.

• Aš esu tokia buka, kad net nesuprantu, jog man keršija.

• Gal jie pamirš Alisę.

• Aš sužlugdysiu savo vaikų ateitį, nes jie žiūri debiliškus multikus ir serialus.

• Aš sugalvojau tokį bejėgišką eilėraščio konceptą, jog nesuprantu, kur pritaikyti gerąsias mintis.

• Aš esu tarsi Trynė iš Blaumanio „Trynės nuodėmių“. Kaip juokinga.

• Ji tokia pasigailėtina ir juokinga, kaip sako vienas režisierius, išsigandęs, dar kas pagalvos, kad jam galvoje ne moterys. Ir niekas nepastebi, kad tai tik noras pasišaipyti iš Trynės.

• Aš neapkenčiu jo draugelių ir giminaičių, kurie jam nepasakė, kad jo elgsena apgailėtina.

• Visi tie, kurie užsimerkia ir leidžia tam nutikti, gyvena savo malonumų pasaulėliuose.

• Net portalas „Punctum“ publikuoja išdarinėtą Kivirehko apsakymą.

• Bažnyčia nori uždaryti Rubenį*. Tarsi tenai dar būtų kokia bažnyčia.

• Bukagalviai.

• Bukagalviai.

• Bukagalviai.

• Man maudžia širdį.

• Visur pilna dvejopų vyrų ir moterų vertinimų standartų. Bent iš savo širdies juos turiu išmesti.

• Teo kažkas nutiks, kol aš būsiu duše.

• Nutiks todėl, kad aš apie tai pagalvojau.

• Šūdas šūdas šūdas.

• Kodėl anksčiau nesugalvojau šios sistemos?

• Ir vyrai iš FB seka, nors jie dar nelaikina tavo nelaimių.

• Didįjį penktadienį mano tviterį laikina Viesturas Rudzytis**.

• Regis, įmyniau šūdą ir dabar užuodžiu šūdą.

• Snausiu per evangelijos skaitymą.

• Neturiu pinigų nupirkti Alisei dovaną.

• Miegu per evangelijos skaitymą.

• Pavydžiu Matisui sėkmės.

• Blogai šneku apie tėvus.

• Jis tą pyktį pastebėjo ir nuliūdo dėl tokio jų kietaširdiškumo.

• Kelkis, kelkis, šaukia jos. Kelkis.

 

30 klausimų, kurių žmonės neužduoda vienas kitam

 

• Ar šiandien nemirė tau artimas žmogus?

• Ar šiandien turi tiek džiaugsmo, kad ir man dovanotum?

• Ar tu norėtum pergulėti su manimi dabar ir čia?

• Kodėl tavo viena akis žalia, o kita – juoda?

• Ar tu ateisi tik pasėdėti ir pažiūrėti pro langą?

• Ar tau nereikia mano apsiausto, matau, kad tau šalta?

• Ar tu pastebi, koks aš gyvybingas šiandien?

• Ar aš galiu tau padainuoti? Ar aš galiu tau padainuoti?

• Kiek šiandien pabučiavai merginų, vaikinų?

• Ar tau nereikėtų truputį mažiau pinigų?

• Ką tu pasiimsi išeidamas?

• Ar tu nori ištrinti naują raukšlę?

• Ar tu dar pajėgi tai iškęsti?

• Kada tu pagaliau mesi tau nemielą darbą?

• Ar tu šiandien pasakei bent vieną padorų sakinį?

• Ar tu iš tiesų tiek daug valgai?

• Ar tu kada nors pagalvojai apie savo vaikų likimą?

• Ką reiškia tavo mylima nuotaika?

• Ar galite man mokėti mažiau?

• Kokią dainą tu dainuoji žiūrėdamas į ją trylika metų?

• Iš kur tu žinai, kad tai ne paskutinė diena?

• Kas turi įvykti, kad tu prisiverstum daryti tai, ko nori?

• Kas turi įvykti, kad tu darytum tai, ką reikia?

• Ką tu veiki po antklode tamsią naktį?

• Ar meldeisi už mane šį sekmadienį?

• Kodėl aš nemyliu tavęs?

• Kodėl aš nemyliu savęs?

• Ką mes dviese veikiame čia?

• Ką mes dviese veikiame čia?

 

Vertė Arvydas Valionis