Eilės

 

įspūdingas eilėraštis

katės uodega

rimbas sudarkantis

tavo atspindį baloje

raukšlėmis ratilais nutyla

nuščiūva miestas lyg po

nepadorios replikos

mestos pasiturinčiai poniai

kiek permokėjusiai už turino

drobulę

 

vienišas dievas pirštais

traiškantis jonvabalius su visam

užmiegančios miesto šviesos

nuo narkotikų apsvaigusi mergaitė už

simerkia paryžiuj at

simerkia maskvoj

 

kremliaus kupolams išsiskleidžiant lyg

lotosams kiekvieno vidury

psichopatiško veido balerina

batelio kulniuku

praduria dangų

 

pro skylę šiame į žemę plūsta

vai plūsta demonai vai plūsta

senolės šitokį ištvirkimą tavo

burnoje geležies skonis manojoje aukso

 

tik atplėšęs skiautę dangaus lyg tapeto

nuvargęs senukas nusibraukia veidą

jaunuolis

 

 

taikaras

išmatavęs devynias
jūras devynias marijas
nupjovei dešimtą
burtininko rankovę

prancūziuk mano bokštas
tenais
tingiu vytis vienok

kai sugrįši namo
aš tave pasiūsiu

iš šilko ir poliesterio
pirkti imbierinių sausainių

norėčiau kad mane pastebėtum
kai pasistiebiu už tvoros

išpirktum mano nuodėmes

tad užsidėk skrybėlę
ištrink socmediją vis
vien skruostuose pajusi
nusivylimą

kariški tu mano kariški

 

 

 

savitvarda

kai žiūriu į tave
tylėdamas

svarstau
nusukt akis o gal

pakaks
tik žvilgsnį

 

 

 

nelemta

per amžius atskirti dangus
su vandenynu kantriai laukia

kol močiutė krėsle supamajam
pagaliau suvynios į kamuoliuką
horizontą

 

 

 

saulėgrąžinimas

duokšen kriaukšlę rūpesčio
žiebtuvėlių vagie

užklausk
ar tai tik žaidimas? dešimtą
kartą gręžiau paklodę

kentėk mane
likimo drauge
matai –
provincijos vaikiščiai
horizonte drugelius gaudo
dešimtą
kartą kritai iš hamako
dešimtą
kartą leidosi saulė

tavi plaukai
išsilieja upėmis laikas
keltis
iš tūkstantmečio sapno
iš blankaus silueto
branduoly supernovos
kurį vaikysies mhm

ledų lašt ant šlaunies
pažvelk – pirmą
kartą vaikiščių kūneliai
sūpuojas horizonte
atrodo
tai tu savom vėduoklėm taip
pirmą
kartą hamake susivijai į
lėliukę

kai pirmąkart gręžiau paklodę
kažkaip nedrįsau pasakyti jog

aš tave pavogiau
kad sugrąžinčiau

 

 

 

(pa)kartų kaita

1) kailį ties anga 2) medines 3) šarvuotas duris
atvėrus mergaitė
įsileis širdin rytą
atsimerks ir blakstienose vėl
tykiai tykiai sužvilgs rasa

1) trofėjaus vagį 2) raganą 3) seksualinį priekabiautoją
aplenkus malda
išsišieps saulės spinduliui
jos skruostus prisirpusius
lyg kokį obuoliuką
iš vidaus prakrims kirminas

ir suprasim
ne toks vis dėlto
šis paveikslas gražus

1) balandį 2) laiškininką 3) elektroninį laišką
ir
1) bibliją 2) mokslinčius 3) žurnalistus
pamiršus ji žengs ant
1) purvo 2) žvyro 3) asfalto
dar niekieno nenukutentom kojom

sunki lemtis: suprasti jog
1) genties žiniuonė 2) skiepai 3) algoritmas
jos nepripažino

nušluostyti ašaras ir šniurktelti
lengvai 1) patirti visa tai darkart
2) pažinti laiką nes
žaidimas baigtas ar verta
3) pradėt iš naujo?

 

 

 

progresuojant

laimėtas karas
ir trys tūkstančiai mirusių
vaikai (poetiškais vardais)
ir tėvo tapatybė
aukso žiedas
ir svarovskio akutė
klimato kaita
ir komercinės švieslentės
lygios teisės
ir eilė nusipirkti duonos
gražiai verkianti žvakė
ir užtrauktos užuolaidos
peržegnojimas
sunertais rankų pirštais
džiugesys drovaus vaiko
ir katytės lavonas
tavo mylinčios akys
ir nykštys ant gaiduko
pirmas mėnuo rimties
paraštėj užrašytas
dosnaus medžio šešėlis
kužda lapai pageltę
trys sekundės tylos
prieš dar vieną sprogimą
kupros virsta kalnais
gimsta kryžiais ištrykšta
bėga smėliu laikai
voras kimba į veidą
kursta kregždės kape
sienos gūžias iš baimės
ar dėl rūbų ar be
pasiklydę visai mes
pjauna kūną delčia
tai sugroki žvaliau ką
sninga pleiskanom čia
tave glostau prieš plauką